Savirealizacijos galimybės
Diskutuojant apie šią ataskaitą, netikėtai Jaunimo reikalų tarybos narių pokalbis pakrypo kiek kita linkme. Buvo kalbėta apie tai, kokios apskritai jaunimui galimybės Šakiuose įsikurti, leisti vaikus į darželius, įsigyti būstą ar tiesiog susirasti darbą. Kaip ir buvo galima tikėtis, situacija nedžiugina. Rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė sakė, jog reikėtų sužinoti realią situaciją, kas yra pasikeitę jaunimo gyvenime, kokias galimybes save realizuoti jie turi Šakiuose.
„Juk įdomu sužinoti, kas pasikeitė per tam tikrą laikotarpį, kad jauna šeima norėtų gyventi Šakiuose. Ar atsirado vaikų žaidimų aikštelių, gal atsirado kokių nors lengvatų jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus? Kuriam daugybę analizių, o kas iš to? Visi esminiai dalykai lieka tarp daugybės popierių“, – atvirai sakė vedėja.
A. Kasparevičienė pateikė elementarų pavyzdį – jaunos mamos su vaikais neturi Šakiuose kur pasivaikščioti, vienintelė vieta – J. Lingio parkas, tačiau ir ten trūksta užsiėmimų vaikams. Vicemero Edgaro Pilypaičio teigimu, kuomet Atvirame jaunimo centre buvo organizuojama diskusija su jaunimu, klausimas dėl žaidimų aikštelių buvo „gan aršiai keliamas į viešumą“, buvo mestas kaltinimas, „ką dėl aikštelių padarė savivaldybė“. Tačiau, mero pavaduotojas mano, kad galbūt Nevyriausybinės jaunimo organizacijos galėtų būti tokių projektų iniciatoriai. D. Jurgutienė, reaguodama į tokius pastebėjimus, atsakė, jog nėra tokių organizacijų bei jų vadovų, kurie galėtų skirti savo asmeninį laiką, žinodami, kad nebus tam pakankamo finansavimo.
Derėtų pažvelgti plačiau
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas teigė, jog turėtume žvelgti kiek plačiau, ne rajono lygmeniu ieškoti priežasčių, kodėl jaunimas nepasilieka gyventi Šakių rajone, kodėl išvyksta į didmiesčius ar užsienį.
„Ar tos žaidimų aikštelės juos sulaikys? Jiems reikia darbo, reikia užmokesčio. Jiems reikia gyventi. Aišku, galime tas aikšteles išpuoselėti, išgražinti, bet kas iš to? Turime ieškoti priemonių, kaip padėti jaunimui įsidarbinti“, – sakė E. Pauliukėnas.
Prakalbus apie gyvenimą didmiesčiuose ar mažesniuose miestuose, E. Pilypaitis teigė, jog ryškėja tendencija, kai žmonės bėga iš miesto ir būsto ieško priemiestyje, nes beveik labiau apsimoka gyventi kaime, o į miestą važiuoti dirbti.
Jaunimo reikalų tarybos narys Martinas Eimutis pastebėjo, jog kažkada buvo „sodybų tuštėjimo metas“, tai dabar tų sodybų tarsi ir yra, o į jas norėtų atsikraustyti jaunos šeimos. Tačiau gal reikėtų savivaldybės pagalbos, susitvarkant būsto pirkimo dokumentus ir pan. D. Jurgutienės teigimu, rajono savivaldybė jaunoms šeimoms gali pasiūlyti lengvatinius kreditus. Praeito ketvirčio ataskaitos duomenimis, buvo 11 šeimų, kurios tuo pasinaudojo. Tarybos nariai nustebo, mat apie tokią galimybę daugelis jų nežinojo. Posėdyje buvo vienareikšmiškai pritarta tam, jog apie šią galimybę reikia kuo daugiau kalbėti viešai, nes jaunimui paprasčiausiai suteikiama per mažai informacijos.