Šakiams – ministrų dėmesys

ministraiGintarė MARTINAITIENĖ

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Šakių skyrius praėjusį penktadienį Šakiuose organizavo Vyriausybės narių dieną. Su Seimo nariu Mindaugu Basčiu priešaky lankėsi Ūkio bei Sveikatos apsaugos ministrai Evaldas Gustas ir Rimantė Šalaševičiūtė, Švietimo ir mokslo bei Kultūros viceministrai Rolandas Zuoza ir Patricija Poderytė. Jie susitiko su vietos valdžios atstovais, verslo, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų vadovais, aplankė kai kurias rajono įstaigas bei organizacijas.

Nuotr. Su vietos valdžios atstovais, verslo, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų vadovais susitiko (iš kairės) Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narys Mindaugas Bastys, Ūkio ministras Evaldas Gustas, Kultūros viceministrė Patricija Poderytė ir Švietimo viceministras Rolandas Zuoza.

Ne naujiena

Pasak svečius pristačiusio Seimo nario Mindaugo Basčio, tokio pobūdžio renginiai rajone ne naujiena. Per dvi jo kadencijas toks susitikimas šeštasis. Galbūt šis vizitas išsiskyrė aukštų valdininkų gausa. Seimo nario nuomone, tai galimybė pasidžiaugti nuveiktais darbais, iš arti ir tiesiogiai išgirsti žmonių lūkesčius bei problemas.

„Manau, ir šis susitikimas bus ir prasmingas, ir reikalingas“, – kalbėjo M. Bastys.

Visgi galima spėti, kad diena viešnagei tikriausiai pasirinkta neatsitiktinai. Penktadienio vakare Zypliuose vyko LSDP Šakių skyriaus tradicinis renginys „Bičiuli, duok ranką!“, skirtas LSDP partijos įkūrimo120-osioms metinėms paminėti. Jis susilaukė ne paties palankiausio dėmesio respublikinėje žiniasklaidoje, tačiau M. Bastys mano, kad tai tiesiog opozicijos noras parodyti tai, ko iš tikrųjų nėra.

Penktadienio ministrų ir viceministrų viešnagė prasidėjo savivaldybės tarybos salėje, kur jie susitiko su vietos valdžios atstovais, verslo, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų vadovais. Tiesa, nors buvo skelbta, kad susitikime dalyvaus ir tarybos nariai, jų buvo mažuma.

Skatino nebijoti

Ūkio ministras E. Gustas savo kalbą pradėjo apžvelgdamas statistinius verslumo duomenis rajone. Pasak ministro, nors lyginant dvejus paskutinius metus rajone registruota daugiau įmonių, jis apgailestavo, kad iš jų tik du trečdaliai realiai vykdo veiklą. Tačiau nemažai užsiimančių individualia veikla. Ministro žiniomis, tūkstančiui gyventojui tenka 132 tokie asmenys – tai dvigubai didesnis nei respublikos rodiklis. Ministras spėja, kad tam įtakos turi, jog mūsų rajonas – žemdirbiškas.

„Tačiau jei kalbėsime apie verslumą ir verslo įmones, Šakiai respublikos lygiu atsilieka labai smarkiai“, – apgailestavo ministras.

Kadangi E. Gusto vadovaujama ministerija atsako už ekonominio vystymosi skatinimą bei verslumo didinimą, šiems dalykams kalboje ir skyrė daugiausiai dėmesio. Jis susirinkusiems pristatė ne tik per Ūkio ministeriją rajone įgyvendintus projektus, kuriems buvo skirta beveik 10 mln. eurų, bet supažindino su 2014–2020m. naujovėmis. Ministras kalbėjo apie paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, platesnį finansinių galimybių tvarkymą, naujas finansuotinas sritis ir pan. E. Gustas ne kartą kvietė įmones, kurios nori prisitraukti finansavimą, nebijoti ir dalyvauti priemonėse.

„Skatinčiau verslą nebijoti ir kreiptis dėl lengvatinių paskolų ir garantijų“, – teigė ministras.

Pasisakė už didesnes algas

Vėliau pasisakė ir Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė, kurios, kaip ministrės, vizitas Šakiuose po kilusio skandalo tikriausiai buvo paskutinis jos karjeroje. Galbūt todėl didžiąją laiko dalį ministrė praleido kalbėdama telefonu ir vis išeidinėjo iš salės. Po pietų Šakiuose ją užklupo ir respublikinė žiniasklaida. Po duoto pažado parašyti atsistatydinimo raštą ministrė, matyt, nematė prasmės ir tiesiog nerodė ypatingo entuziazmo lankydamasi paskutiniuose numatytuose objektuose.

Visgi kalbėdama savivaldybėje ji kaip pačius geriausius pokyčius įvardijo tai, kad 2014 m. papildomai iš Privalomojo sveikatos draudimo rezervo fondo buvo skirta 100 mln. litų, iš kurių buvo galima padengti gydymo įstaigų nuostolius.

Taip pat R. Šalaševičiūtė akcentavo medicinos įstaigų atliekamų paslaugų skaičiavimą balais.

„Vieno balo vertė buvo 93 centai, vėliau mūsų pastangomis ji buvo padidinta iki 99 centų. Tai kiekvienai įstaigai sudarė galimybę padidinti savo biudžetą“, – kalbėjo ministrė.
Ji savo kalboje nemažai dėmesio skyrė klausimui apie slaugytojų algų didinimą. Apie tai ji atskirai ligoninėje diskutavo tiek su slaugytojais, tiek su vyriausiuoju gydytoju Algirdu Klimaičiu, Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vadove Rima Laukaitiene, kitais suinteresuotais asmenimis.

„Kiek pernai, 2015 m., buvo didintas atlyginimas slaugytojams? Manau, minimaliai turėjo būti padidinta 60 eurų“, – akcentavo R. Šalaševičiūtė, ne kartą pabrėždama, kad slaugytojų autoritetas, suprantama, ir algos turi būti keliamos. Visgi čia įvyksta savotiškas nesusikalbėjimas, nes tie standartai ir kriterijai, kurie tinka respublikinėms gydymo įstaigoms, nebūtinai lengvai ir paprastai įgyvendinami rajonuose. Ministrė su tuo visiškai nenorėjo sutikti, tad jos ir A. Klimaičio nuomonės, švelniai tariant, gerokai išsiskyrė.

R. Šalaševičiūtė priekaištų turėjo ir šeimos gydytojams, kurie, jos nuomone, ne visuomet tinkamai atlieka savo darbą ir vykdo numatytas funkcijas.

„Jie tuos pacientus, kuriuos gali išgydyti pas save, siunčia į respublikinio lygio gydymo įstaigas, ten be reikalo sudaromos eilės, galų gale būna net tinkamai nesutvarkyti dokumentai“, – priekaištus žėrė ministrė.

Susitikimo metu ji taip pat pasisakė ir apie privalomą alkoholikų gydymą ir tam numatytas lėšas, vaistų kompensavimą.

Regionai pamiršti

Trumpai pasisakė ir Kultūros viceministrė P.Poderytė. Ji savo kalboje taip pat akcentavo darbo užmokestį.

„Kultūros darbuotojų atlyginimai keliami treti metai. 2016 m. jūsų savivaldybei bus skirta 51 tūkst. eurų algų didinimui“, – supažindino viceministrė.

Ji sulaukė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės klausimo dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos. Vedėja guodėsi, kad lėšos, kaip ir didieji renginiai, lieka didžiuosiuose miestuose. Panašiai ir su profesionalaus meno finansavimu.

„Galbūt galima kažkokia korekcija, parama. Juk kas gali būti svarbiau už šimtmečio minėjimą!“ – vylėsi A. Kasparevičienė.

P. Poderytė tikino vienareikšmiškai nepritarianti dabartiniam finansavimui ir požiūriui, bet Kultūros taryba yra atskirta nuo ministerijos ir net ministras neturi įtakos jos sprendimams. Viceministrė sutiko, kad veikla regionuose dėl finansavimo stokos tikrai stabdoma. Visgi susitikimo metu neatmesta galimybė, kad, peržiūrėjus nuostatus, programą būtų galima papildyti.

Reikia daryti vaikus

Švietimo ir mokslo viceministras teigė, kad mokytojų skaičius yra neadekvatus mokinių skaičiui ir šią sistemą reikia subalansuoti. Kol tai nebus padaryta, išliks aktualus ir atlyginimų klausimas. Be to, pasak R. Zuozos, nors Lietuvoje daug išsilavinusių žmonių, reikia sutvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą, gerinti ugdymo kokybę. Galiausiai jis visus prajuokino su komentaru, kad norint išspręsti švietimo problemas šalyje „tiesiog reikia daryti vaikus“. Bus vaikų, galės dirbti mokyklos, užsidirbti pedagogai.

Lankėsi skirtinguose objektuose

Po pietų „Kiboje“ ministrai ir viceministrai su palydomis lankėsi numatytuose objektuose, susitikinėjo su bendruomenių nariais.

Ūkio ministras E. Gustas vyko į UAB „MediResta“ Sintautuose. Juozo Medvecko vadovaujama įmonė įkurta 1993 metais. Nuo pat įmonės įkūrimo pradžios vykdomos ir plėtojamos trys veiklos: klijuotos medienos gamyba, nestandartinių metalo gaminių gamyba ir statybos paslaugos. Įmonės vadovas svečius supažindino su procesu nuo rąsto išpjovimo iki galutinio produkto. Pasidžiaugta, kad įmonė dirba stabiliai ir užtikrintai. Kadangi UAB „MediResta“ ateities tikslas kuo daugiau mechanizuoti procesą, ministras siūlė nepraleisti progos ir artimiausiu metu dalyvauti per Ūkio ministeriją skelbtoje priemonėje inovacijoms diegti. Atskirų projektų, skirtų tik medienos sektoriui, ko teiravosi J. Medveckas, nebuvo ir nebus.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px