Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius inicijuoja Šeimų tarybos steigimą rajone, tad trečiadienį rajone viešėjo ir patirtimi bei nuveiktais darbais dalijosi tokių tarybų atstovai iš Vilkaviškio ir Kauno. Tiesa, nors apie renginį skelbta viešai, jis didesnio dėmesio nesusilaukė. O tai svarbu, nes akcentuojama, kad iniciatyva steigiant tokią tarybą ir turėtų kilti ne iš valdžios, o pačios visuomenės, nevyriausybinių organizacijų.

Šuo metu Lietuvoje veikia septynios savivaldybių šeimos tarybos – Kauno, Klaipėdos ir Alytaus miestų, Radviliškio, Vilkaviškio, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų. Tiek svečiai – Kauno miesto savivaldybės Šeimos tarybos narė Lina Danusevičienė, Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė Dovilė Bubnienė, asociacijos „Keisk požiūrį“ vadovas Eimantas Botyrius bei Vilkaviškio dekanato šeimos centro valdybos narys Evaldas Plečkaitis, – tiek rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė įsitikinę, kad geriau, kai tokios iniciatyvos „kyla iš apačios“, tačiau...

„Gal žmonės nežino, gal reikia padrąsinimo ar paraginimo“, – sakė L. Pocevičiūtė.

Visgi tokioje veikloje dalyvaujantis ir Vilkaviškio šeimų tarybai vadovaujantis E. Botyrius tikino, kad grįžtamojo ryšio ir visuomenės įsitraukimo apskritai trūksta. Patirties tokioje veikloje turintys pasakojo, kad šios tarybos yra kaip patariamasis organas savivaldybės tarybai, administracijai. Jos gali teikti siūlymus, rekomendacijas, inicijuoti renginius, diskusijas ir pan.

Kaip svarbu, kad veikloje aktyviai dalyvautų bei lūkesčius išsakytų pačios šeimos, nevyriausybinės organizacijos, taip pat svarbu, kad ir pati taryba nesijaustų nuošalyje, nebūtų ignoruojama valdžios, iniciatyvos nebūtų nustumiamos į šalį.

„Svarbu jausti, kad mes kažką galime, o ne tik dirbti dėl varnelės. Svarbu turėti veikimo galimybę, galimybę teikti idėjas ir sulaukti palaikymo“, – mintimis dalijosi E. Botyrius.

Tos pačios nuomonės ir rajono meras Edgaras Pilypaitis, akcentavęs, kad jei planuojama kažką kurti tik tam, kad kurti, jis nemato prasmės. Pasak jo, tai neturi būti dirbtinė organizacija, pritempta prie šeimų, bandant nuspėti, ko joms reikia, kai iš jų pačių nėra jokio balso.

L. Danusevičienė kalbėjo ir apie tai, kad socialinės rizikos šeimos sulaukia daug dėmesio, tačiau užmirštamos „sveikosios šeimos“. Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir daugiavaikėms šeimoms. Buvo pateiktas Alytaus pavyzdys, kai daugiavaikėms šeimoms buvo įsteigtos Šeimų kortelės, su kuriomis kai kurios rajono paslaugos suteikiamos su nuolaida. Taip atsiranda galimybė ne tik prekes įsigyti su nuolaida, bet ir apsilankyti kino teatre, baseine ir pan. Galų gale, tai parodo ir miesto požiūrį į šeimą.

Kada tokia taryba galėtų atsirasti rajone, kol kas neaišku. Meras atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau rajone aktyviau veikė veiklių mamų klubas, apkritai nemažai nevyriausybinių organizacijų, kurias reikėtų suaktyvinti. Tad tikimasi, kad į šeimų tarybos kūrimosi procesą įsijungs mintimis, idėjomis bei pasiūlymais aktyvūs ir neabejingi žmonės, kuriems rūpi, kaip gyvena jų bendruomenė, kokia šeimos vieta joje.