Penktadienį vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta biudžetinių įstaigų – seniūnijų steigimui mūsų savivaldybėje. Panašu, jog tarybos narių nuomonė nebuvo vieninga, tad dėl šio klausimo kilo daug aršių diskusijų.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams, pasikeitė seniūnijų veiklos ir formų teisinis reglamentavimas. Tiesa, Vietos savivaldos įstatymas numato, kad seniūnijos gali būti dviejų formų – savivaldybės administracijos filialai arba biudžetinės įstaigos.

Tik pradėjus svarstyti šį klausimą tarybos narė Aušrelė Pukinskienė rajono mero Edgaro Pilypaičio teiravosi, kodėl nuspręsta svarstyti tik seniūnijų tapimą biudžetinėmis įstaigomis. Anot E. Pilypaičio, 2017–2019 m. tarybos veiklos daugumos programoje pažymima, jog pertvarkant seniūnijas dauguma sieks, kad nenukentėtų jų savarankiškumas ir visiems rajono gyventojams būtų tolygiai teikiamos kokybiškos viešosios paslaugos.

„Seniūnijas padarius filialais, apie jokį savarankiškumą kalbėti negalėtume. Šiuo metu seniūnijos yra savivaldybės administracijos padaliniai, dalį jose dirbančių darbuotojų, pasirašius darbo sutartis, priima administracijos direktorius, dalį sutarčių jie sudaro savarankiškai. Pagal Darbo kodekso nuostatus tai nėra visiškai teisinga. Problema ta, kad dabar galiojanti situacija teisinių normų neatitinka“, – komentavo meras.

Toliau kalbėdamas E. Pilypaitis taip pat priminė, kad šiandien, antradienį, į posėdį renkasi administracijos direktoriaus Dainiaus Grincevičiaus sudaryta darbo grupė, kuri ir nagrinės seniūnijų pertvarkos klausimus.

Tarybos narys Arūnas Tarnauskas teigė, kad jau komitetų posėdžiuose svarstant šį klausimą tarybos nariai pasigedo tokio sprendimo pagrindimo bei analizės.

„Tokio seniūnijų tinklo, koks yra Šakių rajone, respublikoje jau seniai nebėra, kitose savivaldybėse seniūnijos jau optimizuotos. Priėmę sprendimą mes duotume ženklą darbo grupei judėti kuria nors kryptimi, o konkretūs apsisprendimai įvyks vėlesniuose mūsų tarybos posėdžiuose. Tada ir svarstysime, ar reorganizaciją darome sujungimo, ar prijungimo būdu“, – kalbėjo meras.

Štai tarybos nario Mindaugo Tarnausko manymu, šis sprendimas yra pernelyg skubotas. Jo nuomone, gal iš pradžių turėjo susirinkti minėtoji darbo grupė ir tik po to teikti sprendimo projektą. Meras teigė, kad visi niuansai ir bus svarstomi darbo grupėje, vėliau tarybos nariai aptars darbo grupės išvadas ir priims racionalius sprendimus.

A. Pukinskienė, pasiteiravusi, iki kada darbo grupė įpareigota pateikti išvadas, gavo atsakymą, jog tokios išvados turi būti pateiktos iki rugsėjo 15 d. Kitas prašymas, kurį pateikė tarybos narė, išvardyti tris pirmuosius klausimus, į kuriuos posėdžiuose atsakymus turės rasti darbo grupė. Anot E. Pilypaičio, esminis klausimas – kaip teritoriškai teisingai paskirstyti seniūnijas, kad jos teiktų rajono gyventojams reikalingas paslaugas.

„Norėčiau paprašyti, kad darbo grupė atsakytų į tokius klausimus: kokios funkcijos bus deleguotos seniūnijoms – biudžetinėms įstaigoms, kokia bus siūloma etatų struktūra naujų funkcijų vykdymui, ir, trečia, žinodama, kad seniūnijos gali būti dviejų formų, prašau padaryti šių dviejų formų analizę ir palyginimą, įvertinti privalumus, trūkumus, grėsmes bei atlikti finansinį palyginimą“, – išvardijo A. Pukinskienė.

Tarybos narė Irena Haase kalbėjo, kad kiekviena reforma išprovokuoja tiek neigiamas, tiek teigiamas emocijas.

„Puikiai žinojom, kad prieisim prie šio klausimo svarstymo. Iki šiol, kol nebuvo pateiktas svarstyti sprendimo projektas, nė vienas tarybos narys nepateikė savo pamąstymų ar variantų. Kuo mes žaidžiame? Ar norime, kad seniūnijos liktų tokios, kaip yra dabar, visapusiškai priklausomos nuo savivaldybės administracijos ir neturinčios absoliutaus savarankiškumo, ar norim, kad jos būtų visiškai savarankiškos ir pačios galėtų spręsti, ką joms daryti įstatymų nustatyta tvarka. Ko mes norim? Dėl filialų, kad tai yra nesavarankiškos įstaigos, manau, nekyla nė menkiausių abejonių. Norime, kad žmonėms būtų geriau, tai ir eikim ta linkme“, – nuomonę išsakė I. Haase.

Keturiolikai tarybos narių balsavus „už“, trims susilaikius ir keturiems balsavus „prieš“, sprendimui dėl seniūnijų – biudžetinių įstaigų steigimo buvo pritarta.