Kaip informavo Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus specialistė Asta Cikanienė, šiais metais, kaip ir pernai, iš savivaldybės biudžeto beglobių naminių gyvūnų sugaudymui numatyti penki tūkst. eurų. Pasak specialistės, lėšos sparčiai senka, todėl seniūnai turėtų tik ekstremaliais atvejais kreiptis į Marijampolės gyvūnų globos namus „Mindraja“ dėl beglobių gyvūnų sugaudymo. Su šia įmone rajono savivaldybė šių metų pradžioje pasirašė dvejų metų bendradarbiavimo sutartį.

 

Pasitarimo metu Lukšių seniūnijos seniūnas Vidas Cikana kėlė klausimą dėl šiuo metu ypač kritinės Lukšių tvenkinio būklės. Jau keleri metai pavasarį ir vasaros pradžioje tvenkinys užželia žolėmis.

„Kiekvieną dieną gaunu iš gyventojų nusiskundimų dėl ežero. Vėl pasipylė žolės. Savo iniciatyva baigiam įrengti pliažą, padarėm lieptą, nes po kurio laiko žolės nukrenta į ežero dugną. Norim, kad žmonės galėtų jame maudytis. Juk anksčiau iš viso rajono žmonės prie jo važiuodavo ilsėtis“, – pasakojo seniūnas. Jis priminė, kad 2012–2014 metais iš ES struktūrinių fondų apie 10 ha plotą užimantis tvenkinys buvo išvalytas. Buvo pašalintas dumblas ir vandens augmenija, gerinta tvenkinio ekologinė bei vandens ekosistemos būklė. Tačiau, anot V. Cikanos, žolės tvenkinyje kasmet auga vis intensyviau.

„Aš manau, kad į tvenkinį drenažais suteka daug trąšų, kurios maitina žoles“, – svarstė seniūnas.

Vicemeras Bernardinas Petras Vainius pasiūlė į tvenkinį įleisti daugiau amūrų, geriausių vandenų švarintojų. Pasak V. Cikanos, jaunučiai amūrai jau nepajėgia nuėsti žolių. Rajono vadovai svarstė, ar nebūtų galima didesnių amūrų nupirkti ir įžuvinti Lukšių tvenkinį iš rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

„Gal ne šunis gaudykim, o tvenkinį gelbėkim...“ – tokį problemos sprendimo būdą pasiūlė vicemeras.

„Draugo“ inf.