Neeilinė ir gana gausi delegacija antradienį viešėjo Šakių vaikų globos namuose. Susitikimo tikslas vienas – dar kartą pakalbėti apie tai, ar iš tiesų reikia sugriauti veikiančią įstaigą ir bandyti kurti kažką naujo. Globos namų direktorius evangelikų liuteronų kunigas Virginijus Kelertas bandė įrodyti, kad kas tinka kitiems, galbūt nebūtinai tinka ir Šakiams. Apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo ir Vokietijos ambasadorė, Vokietijos parlamento narys, Europos Komisijos Lietuvoje vadovas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės.

Kaip teks gyventi?

Susitikimas prasidėjo nuo pasivaikščiojimo po globos namus, teritorijos bei bažnyčios apžiūros, tačiau galiausiai visi susitikimo dalyviai sėdo prie bendro diskusijų stalo.

„Žinoma, siekiamybė gali būti, kad vaikai turi augti šeimose, tačiau Šakiuose dar nenupirkus buto visi žinos, kas jame apsigyvens. Ne visada geriausia išeitis ir globėjai. Jie, skirtingai nei įtėviai, kartais vaikų atsisako, pavyzdžiui,  vienas vaikas pabuvojęs net pas aštuonis globėjus, galiausiai namus randa pas mus“, – kalbėjo V. Kelertas, ne kartą akcentavęs, kad labiausiai neramina, kaip įstaigai teks gyventi po 2020-ųjų.

Jis ministerijos atstovių retoriškai teiravosi, kodėl ministerija palaimino ir palaikė idėją statyti vos prieš trejus metus duris atvėrusius naujus globos namus, į kurių statybą investuota 600 tūkst. eurų europinių lėšų, jei dabar, suprask, tokia gyvenimo forma jau netinkama ir reikia ieškoti atskirų butų ar nedidelių namų, kad aplinka būtų labiau šeimyniška.

„Ar tikslas, kad investicija taptų griuvena, o mes eitume ieškoti gerovės išnuomotuose butuose?“ – teiravosi dvasininkas.

Prieš trejus metus pastatytuose globos namuose įkurtos keturios šeimynos, kuriose gyvena po aštuonis vaikus. Šeimynos gyvenai atskirai, lyg mini kotedžuose, kur jais rūpinasi darbuotojos, tad kunigas nesutinka, kad geresnės sąlygos bus tik pakeitus vietą. Tokiu pačiu principu, padedant vokiečiams, buvo pertvarkytas ir senasis pastatas, kur veikia dar dvi šeimynos.

Apsilankius vienoje iš šeimynų socialinių darbuotojų padėjėja Ada Juškienė pasakojo ir gražiuosius pavyzdžius – štai vienas globotinis įstojo į aukštąją mokyklą, nors ir į mokamą specialybę, bet jau rastas rėmėjas studijoms finansuoti. Moteris svečių prašymu trumpai papasakojo apie šeimynoje gyvenančius vaikus, apie tai, kaip jie gyvena, su kuo susiduria kiekvieną dieną.

Turi savo matymą

„Tai norite pasakyti, kad kas tinka Vokietijai, visiškai netinka Lietuvai?“ – klausimais prie sienos V. Kelertas bandė remti socialinės apsaugos ir darbo viceministrę Vilmą Augienę, o ši jo klausimą įvardijo kaip nelabai korektišką ir provokuojantį, mat susitikime dalyvavo ne vienas Vokietijos atstovas.

Be to, globos namų direktoriaus nuomone, ar galima lyginti skirtingus globos namus ar sklypus, kuriuose jie yra, jei Šakių atveju įstaiga įkurta 3 ha plote. Vokietijos parlamento narys Axel Knoerig aiškino, kad jie savo šalyje palaipsniui įsitikino, kad visgi tik globėjų neužtenka ir turi veikti tiek įstaigos, tiek šeimos, tad neskubėti su pertvarkomis ir elgtis atsakingai bei apgalvotai ragino ir Lietuvą.

Pasak viceministrės, mūsų šalis turi savo matymą, nors daug kas tinkamo ir kitose šalyje, be to, kaip Europos Sąjungos šalis turi laikytis ir bendrų susitarimų. V. Augienės žodžiais, Lietuvoje apskritai socialinė sritis apleista, sistema silpna arba neveikia, tad pokyčiai neišvengiami.

„Vieniems atrodo, kad ta pertvarka per greitai vyksta, kitiems – kad jau prieš dešimt metų turėjo būti įvykusi. Turbūt nerasim vieno teisingiausio atsakymo“, – sakė viceministrė.

Išimčių nenumatoma

Nors viceministrės kalbas apie bendras socialines bei politines gaires, siekiamybes svečiai vertino teigiamai, tačiau vis linko prie konkretaus Šakių atvejo.

„Kas turėtų pasikeisti, kad globos namų licencija būtų pratęsta? Būtų gaila, jei jie būtų uždaryti tik todėl, kad nesutampa su politinėmis gairėmis. Ar nebuvo numatyta išimčių ar ilgesnio pereinamojo laikotarpio?“ – viceministrės klausė Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets.

„Kol kas išimčių teisės aktuose nenumatoma“, – viešniai sakė viceministrė V. Augienė ir pabrėžė, kad būtent tam, kad pertvarka vyktų sklandžiai, yra važinėjama po regionus, diskutuojama.

Ji sakė, kad Šakiai apie pertvarką yra įspėti nuo 2016 m. ir esą laiko pasirengti pertvarkos planą buvo tikrai pakankamai.

„Iki šiol apskritai dialogas gana sudėtingas, nes įstaigos priešinasi bet kokiems pokyčiams“, – mintimis dalijosi viceministrė, prie bendro stalo pasigedusi savivaldybės administracijos atstovų, kurie ir perka paslaugas.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius ragino ieškoti kompromiso ir linkėjo, kad šioje situacijoje visi būtų laimėtojai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais Daina Urbonaitienė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu kaip tik priimama kaip niekad daug teisės aktų ir pokyčiai, jos nuomone, vyksta į gera.
„Atsirado šiais metais esminis pokytis ir vaikai nustojo būti nukreipiami į instituciją, bent Šakiuose. Atsirado ir globėjų šeimų. Manau, nereikia šiandien tuo klausimu tiek stresuoti. Galbūt savaime iki tų 2020 m. čia liks labai mažai vaikų“, – sakė D. Urbonaitienė.

Pažadą davė

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė neigiamai pasisako ir apie be tėvų likusių vaikų atsivežimą iš kitų rajonų, pavyzdžiui, Jurbarko, Kauno.

„Tai ką, Jurbarkas negali savo vaikų susižiūrėti?“ – klausė viceministrė, pabrėžusi, kad kiekvienas regionas savarankiškai turėtų spręsti tiek savo šeimų, tiek vaikų klausimus.

Tačiau toks elgesys, V. Kelerto nuomone, kaip tik atsakingas, nes yra rūpinamasi vaiku bei rodo šakeičių paslaugų kokybę.

Kalbėdama apie pertvarką Šakių vaikų globos namus viceministrė mato kaip paslaugų centrą šeimoms, tiems patiems vaikams ar neįgaliesiems ir ragina apie tai galvoti.

„Mūsų tikslas nėra uždaryti vaikų globos namus ar tik apgyvendinti butuose. Tikslas – paslaugų išvystymas gyventojams“, – sakė viceministrė ir kaip pavyzdžius nurodė globos centrų steigimą, paslaugų globėjams ir pačiai šeimai plėtrą.

Neatmetė galimybės, kad Šakiuose ateityje galbūt galėtų veikti pora šeimynų po aštuonis vaikus, bet ne šešios, kaip yra dabar. Galbūt čia galėtų veikti pagalbos centrai ar kažkas panašaus.

„Jeigu nesugebėsime sukurti iki 2020 m. jokių alternatyvių paslaugų, neatsiras globėjų, jei nebus Šakiuose daugiau kam tų vaikų globoti, šitie vaikų globos namai veiks legaliai“, – pažadą susitikimo metu davė viceministrė, tačiau ragino ant to neužsiciklinti, daugiau šnekėtis ir braižyti ateities gaires.