Jau eidami V. Grybo gatve (Šakių mieste) pastebime aukštoką medinę tvorą, papuoštą metalo ornamentais. Pravėrus vartelius pirmiausiai pasitinka skardus šių namų sargo, vokiečių aviganio lojimas. Spėjame apsidairyti – daug erdvės ir žalumos. 15 arų Janarauskų sklype telpa renovuotas namas, alpinariumai, gėlynai, sodas, šiltnamiai, daržas, poilsio erdvė vaikams – visko ir neįmanoma išvardyti.

Tuoj pat pasitinka ir sodybos šeimininkai V ir R. Janarauskai. Prisėdame ant suoliuko kieme pasikalbėti. Pasirodo, abu pašnekovai yra dzūkai, iš Lazdijų, prieš beveik 34 metus atsikėlę gyventi į Šakius. Iš pradžių šeima gyveno bute, pasak V. Janarauskienės, jau tuomet jie puoselėjo Šilgaliuose įsigytą sodą, tačiau vis dairėsi namo, kol pagaliau prieš dešimtį metų svajonė išsipildė. Pasak Ramučio, įsigytą namą teko atnaujinti iš pagrindų, per dešimt metų Janarauskai savo valdas pavertė grožio oaze. Sutuoktiniai sako, kad tvarkosi sodyboje abudu: vyras daugiausiai šienauja veją, o Vilma rūpinasi augalais.

„Kartais geros idėjos gimsta ginčuose. Vyrui labiau norisi praktiškumo, kad būtų patogu nušienauti veją. Stengiamės, ne tik prižiūrėti aplinką, tačiau bandome tvarkytis taip, kad joje būtų patogu gyventi, kad būtų lengva prižiūrėti, juk abudu esame dirbantys“, – sako sodybos šeimininkė.

Ramutis neslėpė, kad formuojant sodybą didelių investicijų nereikėjo, žemė molinga, tad net laistyti vejos daug nereikia. Pašnekovas pripažįsta, kad žolę nupjauti užtrunka 4–5 valandas, nes žoliapjove reikia atidžiai apie kiekvieną augalėlį apipjauti.

Visa žalia sodybos erdvė atitverta akmenine sienele. Netgi tvora, skirianti kiemą nuo kaimynų, nukabinėta gėlių vazonais. Vilma pasakoja, kad kai kuriuos augalus kartkartėmis vis tenka atnaujinti.

 „Vilma nuo vasario mėnesio pradeda sėti gėlių, daržovių sėklas. Sodinimas ją gerai nuteikia“, – sako Ramutis.

Smalsu kuo greičiau apžiūrėti išpuoselėtas erdves. Kairėje sklypo pusėje įrengtas alpinariumas ir nedidelis tvenkinėlis, kurį sakosi kūręs Ramutis, o gėles sodino Vilma. Čia auga daugiausiai tradicinės vienmetės ir daugiametės gėlės.

„Pavasarį pražysta narcizai, tulpės, auga kanos, jau nužydėjo juka, tuoj sužydės rožės, astrai“, – pirmąjį alpinariumą aprodo Vilma. Akį džiugina greta augantys maumedžiai, kėniai.

Dešinėje sklypo pusėje vaismedžių sodas, kuriame bujoja žemaūgiai vaismedžiai – slyvos, obelys, vyšnios, kriaušės, persikai, abrikosas. Sodo gale įkomponuoti du šiltnamiai, pilni pomidorų ir agurkų, lysvėse auga morkos, bulvės, svogūnai, braškės, melionai.

Vilma, rodydama kiekvieną augaliuką, sako, kad po darbo ji savo kieme tiesiog pailsi, atsigauna.

„Aš esu Jautis, žemės ženklas, man tiesiog patinka pavasarį suleisti rankas į žemę. Kai pamatai darbo rezultatus, pasidaro gera, todėl ir pailsi“,– pasakoja šakietė.

Dar vienas Janarauskų sodybos akcentas – kiemo centre įrengtas krepšinio stovas. Čia savaitgalį Ramutis su vaikais mielai mėto kamuolį į krepšį. Pašnekovas atskleidžia, kad turi ir dar vieną pomėgį – žvejybą.

Kokie gi šeimos ateities planai? Pasak sodybos šeimininko, dabar jis kuria anūkei žaidimų aikštelę. Greta jos ir šeimos poilsio kampelis, nes kas savaitgalį sugrįžta Janarauskų vaikai: sūnus Aurimas, dukra Gintarė bei anūkė Gustė, todėl visi turi kur drauge pabūti, pasišnekučuoti.

Pasiteiravus, kaip vertina apdovanojimą, Vilma atvirauja, malonu, kad kas nors pastebėjo ir įvertino jų triūsą, tačiau patikino, kad tik dėl savęs, vaikų sodybą tvarkosi, ir pasikuklina, kad Šakiuose esama gražesnių sodybų.

„Nuo kiekvienos pasodintos gėlės Lietuva tik gražesnė, tai gal gražesnius darykime ir Šakius“, – pokalbį užbaigia V. Janarauskienė.