Griškabūdiečiai, pasigavę atsakingo vartojimo idėją, sugalvojo prie kapinių pastatyti specialią dėžę, kur galėtų sudėti panaudotas, bet dar gerai atrodančias žvakes, kurias būtų galima panaudoti antrą kartą. Tiesa, šią dėžę seniūnija dar tik gamina, tačiau iki Vėlinių ji prie kapinių tikrai atsiras.

Tokią idėją Griškabūdžio seniūnijos seniūnui Sauliui Naumavičiui pasiūlė patys gyventojai, kurie sako: kam mesti lauk dar gerai atrodančias plastiko ir stiklo žvakides, jeigu jas galima panaudoti dar kartą – tereikia nusipirkti ir įdėti įdėklą. Taip griškabūdiečiai prisidėtų prie dabar pasaulyje ne tik madingos, bet ir naudingos atsakingo vartojimo akcijos, sumažintų antrinių atliekų kiekį konteineriuose bei sutaupytų pinigų.

„Idėją įrengti vietą naudotų žvakių sudėjimui ir jų antram panaudojimui pasiūlė patys žmonės. Aš ketinu pasirūpinti tik tomis dėžėmis, jos turėtų būti sukaltos iš medžio ir stovėti greta tų pačių atliekų konteinerių, kad žmonėms būtų patogu“, – pasakojo seniūnas Saulius Naumavičius.

O kol dėžės žvakėms dar tik gaminamos, seniūnija pastatė keletą medinių atliekų konteinerių, į kuriuos gyventojai turi galimybę sumesti žaliąsias atliekas. Šie konteineriai sukalti iš medienos plokštės ir pastatyti prie kitų bendrųjų atliekų konteinerių prie kapinių tvoros. Kadangi kapinės pačiame miestelio centre, anot seniūno, Griškabūdyje nėra galimybės pasiūlyti gyventojams versti lapus ir kitas žaliąsias atliekas prie konteinerių, kaip daroma kitose seniūnijose. Šios dėžės prie kapų stovi vos keletą savaičių, tačiau seniūnas pastebi, kad žmonės dabar jau rūšiuoja atsakingiau.

„Rūšiuoja kokie 70 proc. gyventojų. Dar tą mažą dalį kitų atliekų, kas patenka į žaliąją dėžę, mes perrenkam, bet tai jau nėra didelis kiekis plastiko ar stiklo. Galiu pasidžiaugti, kad žmonės pasidarė atsakingesni šiuo klausimu“, – džiaugėsi seniūnas.
Apie atsakingą vartojimą pastaruoju metu kalbama itin dažnai, o prieš Vėlines ši tema pasidaro aktuali – paprastai po lapkričio 1-osios plastiko ir stiklo atliekų konteineriai būna užkimšti, o į juos tvarkydami artimųjų kapus gyventojai nevengia kartu suversti ir lapus, ir gėlių liekanas. Daugelyje rajono seniūnijų prie civilinių kapinių galima pamatyti žaliosioms atliekoms versti specialiai įrengtą vietą, iš kurios vėliau seniūnijų darbuotojai išrenka kitas šiukšles, o žaliosios atliekos keliauja į kompostavimo dėžes. Taip seniūnijos išvengia bendrai sumaišytų atliekų konteineriuose, į kuriuos žmonės kartais atveža ir išmeta atliekas ir iš namų. Kai kurie seniūnai sako jau nežinantys, kaip su šia bėda kovoti ir ketina užrakinti konteinerius, palikdami nedidelį tarpelį žvakėms ir kitoms kapų antrinėms atliekoms įmesti, nes į atvirus kapinių konteinerius meta kas ką nori.

Šiuo metu savivaldybėje dėl ilgai žadėtų rajone įrengti komunalinių atliekų konteinerių aikštelių vyksta baigiamieji derinimo darbai. Anot savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojo Aurimo Staugaičio, derinimas jau „į galą“, o atliekų aikštelės turėtų būti pradedamos statyti per artimiausias dvi savaites. Šiuo metu seniūnijose jau suderinta 80 vietų, o dėl 40 vietų dar tikslinamos detalės. Projektu „Marijampolės regiono komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra“ rajono savivaldybės teritorijoje numatyta įrengti 120 vienetų konteinerių aikštelių, o kai kurie seniūnai pasirinko tas aikšteles įsirengti ir prie kapinių. Skirtumas tas, kad aikštelėse stovinčių konteinerių atliekas tvarkys ne seniūnai, o atliekų vežėjai, kuriems už šias paslaugas reikės mokėti. Kaimiškų rajono vietovių seniūnai sako, kad tvarkos dėl žaliųjų atliekų sandėliavimo prie kapinių konteinerių neatsisakys, nes už tas atliekas, kurios iš suverstų krūvų išvežamos į pačių seniūnijų kompostavimo vietas, niekam mokėti nereikės.