Diskusijų dėl bendruomeninių namų statybos netrūko nė viename iš susitikimų. Gelgaudiškis – ne išimtis. Seniūnaitis Saulius Urbanavičius (stovi dešinėje) teiravosi, kam reikalinga bendruomenė, seniūnaičiai, jei sprendimai nuleidžiami iš viršaus. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Dėl bendruomeninių grupinio gyvenimo namų, kuriuose 2023m. turėtų įsikurti žmonės su proto ar psichikos negalia, pirmadienį ir trečiadienį surengti dar du susitikimai su Šakių bei Gelgaudiškio bendruomenėmis. Žmones neramina, kas įsikurs jų kaimynystėje, todėl klausimų, emocijų bei įvairiausių baimių susitikimų metu netrūko.
Ramino, kad nėra ko baimintis
Kaip jau esame skelbę anksčiau, šie namai turėtų atsirasti Lukšiuose, Šakiuose bei Gelgaudiškyje. Vicemeras Darius Jakavičius informavo, kad šiuo metu šalyje veikia 29 grupinio gyvenimo namai, o šia pertvarka siekiama neįgaliems asmenims suteikti daugiau savarankiškumo, įtraukti juos į bendruomenės gyvenimą. Institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė dar kartą atkreipė dėmesį, kad asmenų sveikatos būklė, savarankiškumo lygis bus tikrinamas specialistų pagal konkrečią metodiką ir asmenys su sunkia negalia ar galintys kelti pavojų tokiuose namuose negyvens (kiekvienuose namuose turėtų gyvento iki 10 neįgalių asmenų). D. Jakavičius taip pat pasakojo, kad planuojami statyti namai atrodys patraukliai, pateikė ir konkrečiai suprojektuotą tokių namų pavyzdį, todėl mano, kad pastatas įsilies į bendrą infrastruktūrą. M. Janavičienė papildė, kad vien Marijampolės regione turėtų atsirasti 14 tokių namų ir baimintis esą nėra ko. Visgi gyventojams atrodo šiek tiek kitaip.
Užkirto kelią kvartalo plėtrai?
Šakiuose grupinio gyvenimo namai numatyti Žalgirio ir Rasų gatvės kampiniame sklype, tad į susitikimą su valdžios atstovais pirmadienį atvyko apie 20 šios gatvės gyventojų. Jie teigė manantys, kad dėl tokių namų atsiradimo kris jų pačių namų rinkos vertė, kad norint parduoti būstą tai padaryti bus sunku, nes tiesiog bus baidomasi tokios kaimynystės.
„Aš norėsiu parduoti namą, kas pirks? Niekas nenorės. Aš tikrai nepirkčiau tokioj vietoj namo“, – teigė Žalgirio gatvės gyventojas, kuriam pritardamas kitas šakietis teigė manantis, jog šiomis statybomis apskritai bus užkirstas kelias šio kvartalo plėtrai.
D. Jakavičius aiškino, kad valstybės paskirties žemės sklypų išties reikėjo gerokai paieškoti, kai kurie buvo per maži, o ir esantis Žalgirio gatvėje, vicemero manymu, ne pats patraukliausias, nes vieta žema, drėgna, sklypas kampinis. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad, suformavus du sklypus, vienas bus parduodamas.
Klausimų netrūko
Tačiau gyventojams klausimai liejosi kaip iš gausybės rago. Jiems rūpėjo, kas prižiūrės šiuos namus, kas bus už juos atsakingas, nes štai nors ir ne taip seniai Kęstučio gatvėje pastatytas socialinis būstas išties gana apleistas, žmonės turto nelinkę saugoti ir retas norėtų tokios kaimynystės. M. Janavičienė aiškino, kad neteko susidurti su tokia problema, o D. Jakavičius ramino, kad kuriami ne nakvynės namai ir ne socialinis būstas. Jis viliasi, kad bendruomeninius grupinio gyvenimo namus rajone administruos Ilguvos socialinės globos namai, vadinasi, ši įstaiga ir bus atsakinga. Tačiau, pabrėžė M. Janavičienė ir D. Jakavičius, tai nereiškia, kad bus naikinama Ilguvoje ar kitoje vietoje esanti įstaiga ir visi jos gyventojai sukeliami į naujuosius namus. Su sunkia negalia žmonės kaip gyveno, taip ir gyvens institucijoje, pertvarka palies tik savarankiškai galinčius savimi pasirūpinti, o su jais nuolat bus bent vienas socialinis darbuotojas.
„Tai čia pateikiat gražiąją pusę, o kaip tokiuose namuose yra iš tikrųjų, niekas nesako“, – teigė vienas iš gyventojų.
Visgi neatrodė, kad nuo pateikiamų atsakymų šakiečiams tapo ramiau.
„Dabar sakot, kad gyvens vieni, o paskui gal sukelsite bile ką, – aidėjo iš salės. – Čia kaip su mokesčiais. Svarbiausia įvesti, o juos pakelti – ne problema.“
„Jūs įkeliate realią grėsmę ir sakot – nebijokit, kas užtikrins mūsų vaikų saugumą? Tai gal lėšų ir gatvės apšvietimui atsiras, ir šaligatvius nutiesit, kad tikrai saugu būtų?“ – teiravosi gyventojai.
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius teigė, kad tokie patys žmonės ir dabar gyvena daugiabučiuose, sutinkami gatvėse, tad irgi ragino nesibaiminti. Be to, vykdant pertvarką gyventojų sutikimas, derinimas net nereikalingas, tačiau valdžios atstovai teigė, jog tiesiog norima pasikalbėti, išsiaiškinti ir nuraminti žmones.
„Tai jeigu viskas nuspręsta, ko mes čia diskutuojam?“ – teiravosi šakietis.
Norėtų kito sklypo
Klausimų, beje, labai panašių kaip ir Šakiuose, netrūko ir Gelgaudiškyje, o seniūnaitis Saulius Urbanavičius jautį už ragų griebė dar neprasidėjus susirinkimui.
„Tai čia tas pats, kas prieš 30 metų. Jūs nusprendėte. Ne ministerija ir Europos sąjunga sklypą nurodė, seniūnas kitą siūlė“, – teigė seniūnaitis, kėlęs retorinį klausimą, kam tada apskritai reikalingos bendruomenės, seniūnaičiai, jei su jais nei derinta, nei jų atsiklausta.
„Mes ir neprivalome derinti, tik informuoti. Tai valstybės politika“, – aiškino D. Jakavičius.
Tačiau S. Urbanavičius priminė, kad strateginiame plane miestelio plėtra numatyta tikrai ne Mokyklos gatvėje, kur parinktas sklypas statybai, o visai į kitą pusę. Be to, aiškino jis, kad gyventojai siūlo sklypą tik vos už keliasdešimt metrų ir atmeta įtarimus, kad jie nenori bendruomeninių namų kaimynystės. Žmonių argumentai, kad jų planuose buvo gatvės platinimas, galimos automobilių aikštelės įrengimas, o šiuo sprendimu jų planams esą bus užkirstas kelias.
Vicemeras ragino šiuos klausimus spręsti su atsakingu Ūkio, architektūros ir investicijų skyriumi, o vilčių, kad sklypas galėtų būti keičiamas į kitą, nesuteikė.
Bijo dėl saugumo
„Aš, pavyzdžiui, gyvenau prie Kalvarijos namų, kilometras buvo atstumas. Būdavo naktim girdėti, kaip jie rėkauja, kieme būdavo prūdas, ateidavo, nuogi maudosi“, – patirtimi dalijosi ketverius metus Gelgaudiškyje gyvenanti moteris ir vieną po kito kėlė klausimus, kas užtikrins saugumą, kas baus ir atsakys, jei nutiks šiuose namuose kažkas blogo ir pan.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė aiškino, kad Kalvarijoje gyvena bene 130 neįgaliųjų ir su įvairia negalia, o bendruomeniniuose namuose gyvens 10 ir tik su lengva negalia.
Susitikime dalyvavęs Ilguvos socialinės globos namų direktorius Sigitas Jankauskas taip pat dalijosi patirtimi ir tikino, jog per visą darbo praktiką nebuvo nė vieno rezonansinio įvykio, o šiems žmonėms leisti gyventi bendruomenėje tiesiog būtina. Jis vardijo pavyzdžius, kaip šie žmonės noriai padeda kaimynams, ir pabrėžė, kas jau akcentuota ne viename susitikime, kad daugybės tokių žmonių mes net nepažįstame, nes jie gyvena tarp mūsų, vartoja vaistus ir nekelia įtarimų, kad esą jau jo tai reikia vengti, bijoti, šalintis.
„Juk jeigu pirktų šalia jūsų namą ar butą, neateina kaimynas ir nesako, kad štai turiu šiek tiek su sveikata problemų, ar galėčiau apsigyventi šalia jūsų? Niekas neklausia“, – ironizavo S. Jankauskas.
Tiek jis, tik D. Pilypaitytė ir D. Jakavičius dar kartą aiškino, kad jeigu žmogui pablogėja sveikatos būklė, jei yra nusiskundimų, kad jis elgiasi netinkamai ir gyventi savarankiškai negali, jis grįžta į instituciją.
Ragino jaustis ramiai
Ramiai susitikimo klausėsi Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro direktorė Birutė Navikienė, o susitikimo pabaigoje taip pat kreipėsi į kraštiečius. Beje, būtent jos vadovaujamoje įstaigoje bus organizuojama veikla bendruomeninių namų gyventojams, būtent ji ir dabar kasdien susiduria su specialiųjų poreikių turinčiais ugdytiniais, tačiau jaučiasi rami ir ragino taip pat jaustis kitus gelgaudiškiečius.
„Turbūt nėra nieko baisesnio už nežinomybę. Kada nepažįstam tų žmonių, neteko gyvenime su jais susidurti, atrodo – vaje, kas čia dabar bus... Tikriausiai reikėtų pasakyti taip – turbūt ramesnių, geresnių, sukalbamesnių nėra kaip šie, turintys intelekto negalią žmonės“, – kalbėjo B. Navikienė ir linkėjo ne bijoti, o pažinti ir susipažinti.
Beje, ne tik ji susitikimo metu prabilo apie tai, kad kartais sveiku save laikantis žmogus elgiasi kur kas neadekvačiau nei turintis negalią. D. Pilypaitytė pateikė pavyzdžių, kad kartais galbūt labiau reikia bijoti įvairių priklausomybių turinčių asmenų, o kriminalinių įvykių suvestinės, sakė D. Jakavičius, taip pat nefiksuoja neįgaliųjų padarytų nusižengimų. Viliasi, kad ir nefiksuos, o susitikimas užbaigtas posakiu, kad ko jau ko, bet „lazdos, tiurmos ir ubago terbos nereikėtų niekam išsižadėti“, nes negalime būti tikri, ar tokios įstaigos neprireiks mums ar mūsų artimiesiems.
Užkirto kelią kvartalo plėtrai?
Šakiuose grupinio gyvenimo namai numatyti Žalgirio ir Rasų gatvės kampiniame sklype, tad į susitikimą su valdžios atstovais pirmadienį atvyko apie 20 šios gatvės gyventojų. Jie teigė manantys, kad dėl tokių namų atsiradimo kris jų pačių namų rinkos vertė, kad norint parduoti būstą tai padaryti bus sunku, nes tiesiog bus baidomasi tokios kaimynystės.
„Aš norėsiu parduoti namą, kas pirks? Niekas nenorės. Aš tikrai nepirkčiau tokioj vietoj namo“, – teigė Žalgirio gatvės gyventojas, kuriam pritardamas kitas šakietis teigė manantis, jog šiomis statybomis apskritai bus užkirstas kelias šio kvartalo plėtrai.
D. Jakavičius aiškino, kad valstybės paskirties žemės sklypų išties reikėjo gerokai paieškoti, kai kurie buvo per maži, o ir esantis Žalgirio gatvėje, vicemero manymu, ne pats patraukliausias, nes vieta žema, drėgna, sklypas kampinis. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad, suformavus du sklypus, vienas bus parduodamas.
Klausimų netrūko
Tačiau gyventojams klausimai liejosi kaip iš gausybės rago. Jiems rūpėjo, kas prižiūrės šiuos namus, kas bus už juos atsakingas, nes štai nors ir ne taip seniai Kęstučio gatvėje pastatytas socialinis būstas išties gana apleistas, žmonės turto nelinkę saugoti ir retas norėtų tokios kaimynystės. M. Janavičienė aiškino, kad neteko susidurti su tokia problema, o D. Jakavičius ramino, kad kuriami ne nakvynės namai ir ne socialinis būstas. Jis viliasi, kad bendruomeninius grupinio gyvenimo namus rajone administruos Ilguvos socialinės globos namai, vadinasi, ši įstaiga ir bus atsakinga. Tačiau, pabrėžė M. Janavičienė ir D. Jakavičius, tai nereiškia, kad bus naikinama Ilguvoje ar kitoje vietoje esanti įstaiga ir visi jos gyventojai sukeliami į naujuosius namus. Su sunkia negalia žmonės kaip gyveno, taip ir gyvens institucijoje, pertvarka palies tik savarankiškai galinčius savimi pasirūpinti, o su jais nuolat bus bent vienas socialinis darbuotojas.
„Tai čia pateikiat gražiąją pusę, o kaip tokiuose namuose yra iš tikrųjų, niekas nesako“, – teigė vienas iš gyventojų.
Visgi neatrodė, kad nuo pateikiamų atsakymų šakiečiams tapo ramiau.
„Dabar sakot, kad gyvens vieni, o paskui gal sukelsite bile ką, – aidėjo iš salės. – Čia kaip su mokesčiais. Svarbiausia įvesti, o juos pakelti – ne problema.“
„Jūs įkeliate realią grėsmę ir sakot – nebijokit, kas užtikrins mūsų vaikų saugumą? Tai gal lėšų ir gatvės apšvietimui atsiras, ir šaligatvius nutiesit, kad tikrai saugu būtų?“ – teiravosi gyventojai.
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius teigė, kad tokie patys žmonės ir dabar gyvena daugiabučiuose, sutinkami gatvėse, tad irgi ragino nesibaiminti. Be to, vykdant pertvarką gyventojų sutikimas, derinimas net nereikalingas, tačiau valdžios atstovai teigė, jog tiesiog norima pasikalbėti, išsiaiškinti ir nuraminti žmones.
„Tai jeigu viskas nuspręsta, ko mes čia diskutuojam?“ – teiravosi šakietis.
Norėtų kito sklypo
Klausimų, beje, labai panašių kaip ir Šakiuose, netrūko ir Gelgaudiškyje, o seniūnaitis Saulius Urbanavičius jautį už ragų griebė dar neprasidėjus susirinkimui.
„Tai čia tas pats, kas prieš 30 metų. Jūs nusprendėte. Ne ministerija ir Europos sąjunga sklypą nurodė, seniūnas kitą siūlė“, – teigė seniūnaitis, kėlęs retorinį klausimą, kam tada apskritai reikalingos bendruomenės, seniūnaičiai, jei su jais nei derinta, nei jų atsiklausta.
„Mes ir neprivalome derinti, tik informuoti. Tai valstybės politika“, – aiškino D. Jakavičius.
Tačiau S. Urbanavičius priminė, kad strateginiame plane miestelio plėtra numatyta tikrai ne Mokyklos gatvėje, kur parinktas sklypas statybai, o visai į kitą pusę. Be to, aiškino jis, kad gyventojai siūlo sklypą tik vos už keliasdešimt metrų ir atmeta įtarimus, kad jie nenori bendruomeninių namų kaimynystės. Žmonių argumentai, kad jų planuose buvo gatvės platinimas, galimos automobilių aikštelės įrengimas, o šiuo sprendimu jų planams esą bus užkirstas kelias.
Vicemeras ragino šiuos klausimus spręsti su atsakingu Ūkio, architektūros ir investicijų skyriumi, o vilčių, kad sklypas galėtų būti keičiamas į kitą, nesuteikė.
Bijo dėl saugumo
„Aš, pavyzdžiui, gyvenau prie Kalvarijos namų, kilometras buvo atstumas. Būdavo naktim girdėti, kaip jie rėkauja, kieme būdavo prūdas, ateidavo, nuogi maudosi“, – patirtimi dalijosi ketverius metus Gelgaudiškyje gyvenanti moteris ir vieną po kito kėlė klausimus, kas užtikrins saugumą, kas baus ir atsakys, jei nutiks šiuose namuose kažkas blogo ir pan.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė aiškino, kad Kalvarijoje gyvena bene 130 neįgaliųjų ir su įvairia negalia, o bendruomeniniuose namuose gyvens 10 ir tik su lengva negalia.
Susitikime dalyvavęs Ilguvos socialinės globos namų direktorius Sigitas Jankauskas taip pat dalijosi patirtimi ir tikino, jog per visą darbo praktiką nebuvo nė vieno rezonansinio įvykio, o šiems žmonėms leisti gyventi bendruomenėje tiesiog būtina. Jis vardijo pavyzdžius, kaip šie žmonės noriai padeda kaimynams, ir pabrėžė, kas jau akcentuota ne viename susitikime, kad daugybės tokių žmonių mes net nepažįstame, nes jie gyvena tarp mūsų, vartoja vaistus ir nekelia įtarimų, kad esą jau jo tai reikia vengti, bijoti, šalintis.
„Juk jeigu pirktų šalia jūsų namą ar butą, neateina kaimynas ir nesako, kad štai turiu šiek tiek su sveikata problemų, ar galėčiau apsigyventi šalia jūsų? Niekas neklausia“, – ironizavo S. Jankauskas.
Tiek jis, tik D. Pilypaitytė ir D. Jakavičius dar kartą aiškino, kad jeigu žmogui pablogėja sveikatos būklė, jei yra nusiskundimų, kad jis elgiasi netinkamai ir gyventi savarankiškai negali, jis grįžta į instituciją.
Ragino jaustis ramiai
Ramiai susitikimo klausėsi Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro direktorė Birutė Navikienė, o susitikimo pabaigoje taip pat kreipėsi į kraštiečius. Beje, būtent jos vadovaujamoje įstaigoje bus organizuojama veikla bendruomeninių namų gyventojams, būtent ji ir dabar kasdien susiduria su specialiųjų poreikių turinčiais ugdytiniais, tačiau jaučiasi rami ir ragino taip pat jaustis kitus gelgaudiškiečius.
„Turbūt nėra nieko baisesnio už nežinomybę. Kada nepažįstam tų žmonių, neteko gyvenime su jais susidurti, atrodo – vaje, kas čia dabar bus... Tikriausiai reikėtų pasakyti taip – turbūt ramesnių, geresnių, sukalbamesnių nėra kaip šie, turintys intelekto negalią žmonės“, – kalbėjo B. Navikienė ir linkėjo ne bijoti, o pažinti ir susipažinti.
Beje, ne tik ji susitikimo metu prabilo apie tai, kad kartais sveiku save laikantis žmogus elgiasi kur kas neadekvačiau nei turintis negalią. D. Pilypaitytė pateikė pavyzdžių, kad kartais galbūt labiau reikia bijoti įvairių priklausomybių turinčių asmenų, o kriminalinių įvykių suvestinės, sakė D. Jakavičius, taip pat nefiksuoja neįgaliųjų padarytų nusižengimų. Viliasi, kad ir nefiksuos, o susitikimas užbaigtas posakiu, kad ko jau ko, bet „lazdos, tiurmos ir ubago terbos nereikėtų niekam išsižadėti“, nes negalime būti tikri, ar tokios įstaigos neprireiks mums ar mūsų artimiesiems.
Mindaugas iš Zapyškio:
