Penktadienį Seimo narės Irenos Haase kvietimu Rociškių pasienio užkardoje lankėsi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Po apsilankymo užkardoje, taip pat gyvai apžiūrėjęs pasienyje įrengtą infrastruktūrą svečias patikino, kad Pagėgių rinktinės sienos modernizacijos lygis yra vienas geriausių ne tik regione, bet ir Europoje ir tai yra pavyzdys, kaip ir pasienyje su Baltarusija turėtų atrodyti sienos infrastruktūra.

Rociškių užkardoje svečius sutiko Pagėgių rinktinės atstovai: Rociškių užkardos vadas Dainius Stepšys, Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas Donatas Lengvinas ir sienos patrulis-skyriaus viršininkas Laimonas Pocius. Pastarasis išsamiai pristatė Pagėgių pasienio rinktinės veiklą, atkreipė dėmesį, kad tai viena didžiausių rinktinių tiek pagal saugomą teritoriją, tiek pagal darbuotojų skaičių (rinktinėje – 1180 darbuotojų). Pagėgių rinktinė saugo 840 km valstybės sienos – tai visa siena su Rusijos Federacija sausumoje, taip pat Nemunas, Kuršių marios, teritorinė jūra ir dalis sienos su Latvija. Pavyzdžiui, Kudirkos Naumiesčio pasienio užkarda saugo 24 km, Šilgalių – beveik 25 km, Rociškių užkarda saugo beveik 23 km sienos, jai priklauso ir Ramoniškių pasienio kontrolės punktas, kuriame eismas sustabdytas nuo karantino pradžios.

L. Pocius pasakojo, kad sausumos ruože saugoma 256 km valstybės sienos, tvora įrengta 44 km atkarpoje. Kartu su 2 m aukščio tvora, kurios viršuje koncertina, įrengtos ir vaizdo stebėjimo sistemos, kas 80 metrų –  ir naktinio infraraudonųjų spindulių matymo sistema. Jis pasidžiaugė, jog visa valstybės siena su Rusijos Federacija stebima universaliomis stebėjimo sistemomis 24 val. per parą. Susitikimo dalyviai galėjo gyvai pažiūrėti, kaip atrodo monitoriuose matomas vaizdas, vienas iš pareigūnų pristatė, kaip su šiomis priemonėmis dirba, kokie iššūkiai kyla.

„Kompleksas tiek tvorų įrengimų, tiek stebėjimo kamerų tikrai davė didelį postūmį sienos apsaugai“, – teigė pareigūnas, išsamiau detalizavęs, kad, kur leidžia gamtinės sąlygos, statyta tvora, kur gamtinės sąlygos sudėtingesnės, su stebėjimo įranga įrengti specialūs bokštai.

„Esame labai patenkinti šiais įrenginiais, nes tai padarė didžiulį poveikį sienos apsaugai“, – minėjo L. Pocius ir pateikė konkrečius skaičius, kaip daugėjant stebėjimo sistemų mažėjo pažeidimų skaičius. Situacija pasikeitusi kardinaliai. Jeigu daugiau nei prieš dešimtmetį Pagėgiai buvo vadinami kontrabandos sostine, pažeidimų skaičiai būdavo įspūdingi, per metus čia būdavo sulaikoma ir daugiau nei 3 mln. cigarečių pakelių, tai dabar, pasak L. Pociaus, pasienyje sulaikoma tik labai maža dalis kontrabandinių cigarečių.

„Iš 266 tūkst. pakelių 2021 m. prie valstybės sienos mūsų ruože yra sulaikyta gal kokie 4–5 tūkst. pakelių su rusiškomis banderolėmis“, – teigė pareigūnas ir pridūrė, kad šiuo metu didžioji dalis sulaikoma ne pasienyje, o Lietuvos viduryje. Ir ne rusiškos, bet baltarusiškos cigaretės. Ir čia didžioji problema. Beje, kainų skirtumai irgi akivaizdūs. Jeigu Lietuvoje populiariausių cigarečių pakelis vidutiniškai kainuoja 3,5 euro, tai Rusijoje – 1,67 euro, o Baltarusijoje – 81 centas. Tad, žiūrint iš kontrabandininko pusės, matematika aiški.

„Tai valstybinė Lukašenkos artimų žmonių politika“, – įvardijo L. Kasčiūnas ir atkreipė dėmesį, kad populiariausias Lietuvoje kontrabandines cigaretes gaminantis Gardino fabrikas „Neman“ yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų Baltarusijoje. Legali Baltarusijos tabako rinka yra apie 17 mln., fabriko pajėgumai – apie 50–60 mln., tad apie 30 mln. eina į kontrabandą Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje. Belieka apgailestauti, kad geležinkeliu atkeliaujanti didžioji dalis kontrabandos išvengia rentgeno patikros, nes įrenginys sugedo bene prieš ketverius metus, tad šia niša baltarusiai ir naudojasi, o baltarusiškų cigarečių kontrabanda šalyje klesti.

L. Pocius toliau pasakojo apie teikiamą pagalbą socialiniams partneriams – policijai, kariuomenei. Šiuo metu pagalba aktyviai teikiama ir kolegoms pasienyje su Baltarusija.

Stebėjimo sistemų nauda akivaizdi, tad L. Pocius atkreipė valdžios atstovų dėmesį, kad turėtų būti dėmesys, konkrečiau, lėšos, jų atnaujinimui bei priežiūrai. Jis pasidžiaugė, jog tarnyba yra visiškai aprūpinta reikiama technika bei priemonėmis, kuriomis dabar taip pat dalinasi su kolegomis, dirbančiais prie sienos su Baltarusija.

„Tai mūsų visų bendras rūpestis“, – kalbėjo L. Pocius apie padėtį pasienyje ir migrantų krizę.

L. Kasčiūnas už iniciatyvą surengti tokio pobūdžio susitikimą dėkojo bendrapartietei Seimo narei I. Haase, kuri patikino, kad tiesiog norisi paneigti gandus esą visos pajėgos metamos tik į Baltarusijos pasienį, o esą Rusijos pasienyje viskas atlaisvėję. Taip nėra ir pareigūnai tik patvirtina, kad jie neatostogauja, o įtemptai dirba.

„Tai pavyzdys, kaip sutvarkyta sienos infrastruktūra – stebėjimas plius tvora – leido minimizuoti visas rizikas“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pabrėžęs, kad ir Baltarusijos pasienyje būtina eiti tuo keliu. Ir tai, anot jo, ne prieš laisvą pasaulį, bet prieš grėsmes.

Beje, Baltarusijos pasienyje turėtų būti įrengta ne dviejų, o keturių metrų aukščio tvora su koncertina jos viršuje ir apačioje.

Po diskusijos Rociškių užkardoje svečiai vyko pažiūrėti pasienyje esančios infrastruktūros greta Ramoniškių punkto, taip pat aplankė ir Šilgalių bei Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardas.