Iš vakaro užmigę viename kaime, iš ryto kai kurie rajono gyventojai gali pabusti kitame – teoriškai toks scenarijus yra įmanomas. Taip gali atsitikti dėl to, jog savivaldybė užsimojo nustatyti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas. Specialistai ramina, jog taip nebus, nes daugiausiai pokyčiai liečia tik žemės ūkio paskirties ar miškų paskirties žemę. Dėl naujų ribų nustatymo šiuo metu vyksta ir gyventojų apklausos, nors patys žmonės jose dalyvauja vangiai.

Pradėjus įgyvendinti savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų bei seniūnijų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo planus pradėtos daryti gyventojų apklausos seniūnijose. Gyventojai apklausose dalyvauja vangiai, bet tai ne kliūtis įgyvendinant ribų nustatymo projektą. Praėjusią savaitę savivaldybėje susirinkę seniūnai pageidavo susitikti ir pasikalbėti su plano rengėjais bei projektuotojais. Į susitikimą atėjusi Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Laima Savukaitienė bei projektuotojų įmonės „Daugėla“ atstovas Nerijus Gerdvilis aptarė su seniūnais šiems aktualius klausimus, susijusius su šiuo teritorijų ribų projektu. Kaip informavo L. Savukaitienė, šiuo metu plano rengimas jau įsibėgėjęs – atliekamos gyventojų apklausos seniūnijose. Apklausos vykdomos pačiose seniūnijose gyvai, seniūnijų darbo metu. Kiekviena seniūnija turi duomenis, kaip atrodys jų teritorija po šio plano įgyvendinimo, o dabar gyventojai dar gali išreikšti savo nuomonę, ar jie tam pritaria, ar nepritaria. Gali gyventojai turėti ir savo pastabų. Kaip sako Šakių seniūnas Dalius Jasevičius, gyventojai žiūrėdami į tą mažą žemėlapiuką nelabai supranta, ar tai jų sklypus liečia, ar neliečia. Projektuotojų atstovas N. Gerdvilis sako, kad kalbant apie pačias teritorijų ribas pokyčių iš tiesų nemažai, bet tik vienas atvejis per visą rajoną, kada keistųsi gyventojo adresas. Anot N. Gerdvilio, dėl to atvejo taip pat dar nėra aiškaus sprendimo, tačiau iš principo teritorijų ribų nustatymo projektas kol kas daugiausiai liečia tik žemės ūkio paskirties žemės teritorijos pasikeitimą. Deklaruodami žemės ūkio paskirties žemę žemdirbiai turėtų būti budrūs – gali būti pasikeitęs sklypo adresas, tačiau išlaidų dėl to ūkininkai nepatirs.

„Tokių teritorijų, kad žmogus pereitų iš kaimo į miesto teritoriją ir jam keistųsi mokesčiai, nėra. Kalbant apie žemės ūkio ar miškų paskirties žemę, kainos tarifas išlieka tas pats. Tiems žemės objektams, kurie pereina iš vieno kaimo į kitą kaimą, tada teks keisti adresą, tačiau dėl to laukia didžiulis mūsų savivaldybės administracijos darbas, o Adresų registre jiems bus suteiktas naujas adresas pagal patvirtintą šitą planą“, – tikina savivaldybės vyriausioji specialistė.

Anot L. Savukaitienės, niekas gyventojams nekainuos išskyrus tuos atvejus, jeigu žmogus pats norės turėti asmeninį išrašą iš Registrų centro.

„Tačiau ir tai žmogus mokės tik tada, kada jis nori turėti savo laisva valia tą išrašą, bet jeigu jis norės atlikti sandorį (pirkimas, dovanojimas ir t.t.), tada šie užsakymai vyksta iš notarų biuro, o žmogus bet kokiu atveju sumoka notarui už išrašo užsakymą. Bus vienetiniai atvejai, kada žmonės norės turėti patys sau tuos išrašus ir teks mokėti. Įprastai, kol nereikia daryti sandorių, jiems tų išrašų nereikia“, – aiškino L. Savukaitienė.

Įdomi situacija Kriūkų seniūnijoje – dvylika gyventojų nori pakeisti savo adresą ir priklausyti ne Kriūkų miesteliui, bet gyventi Baraviškių kaime. Anot seniūno Anatolijaus Kazlausko, gyventojai netgi Baraviškių kaimo pavadinimo ženklą savo iniciatyva pasidarė. Projektuotojų atstovas N. Gerdvilis sako, kad jeigu gyventojai to nori, o savivaldybė neprieštarauja, tada kliūčių nebūtų.