Penktadienio popietę Gelgaudiškio bendruomenės centras „Atgaiva“ pakvietė gelgaudiškiečius ir valdžios atstovus į kilnią misiją – atsodinti kaštonus Gelgaudiškio dvaro parko kaštonų alėjoje. Šią gražią iniciatyvą gelgaudiškietis miškininkas Audrius Martinkevičius pradėjo dar 2000 m. kartu su tuomečiu Gelgaudiškio girininkijos girininku Jonu Gvildžiu.

Į šį kvietimą atsliepė netoli 40 vietinių gyventojų priešakyje su bendruomenės centro pirmininke Ilona Šefleriene. Taip pat atvyko ir buvęs Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis, ir dabartinis – Valdas Dumčius, vicemeras Darius Jakavičius bei rajono savivaldybės tarybos nariai – Rima Rauktienė ir Tomas Skaizgirys.

Pasak A. Martinkevičiaus, 2000 m. jie kartu su tuomečiu Gelgaudiškio girininkijos girininku pasodino 74 kaštonų sodinukus. Kai kurie neprigijo ir nudžiūvo, sunyko keletas senų kaštonų, tad šiuo metu kaštonų alėjai atnaujinti reikėjo 15 sodinukų – jų pirkimą už savivaldybės lėšas palaimino buvęs rajono savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis.

Gelgaudiškio dvaro parkas galėjo būti įkurtas dar XVI a. pabaigoje. Koidelių valdymo metu dvaro teritorija buvo iš esmės rekonstruota ir pasodinta nemažai alėjų. Viena gražiausių – privažiavimą prie rūmų papuošusi keturiomis eilėmis susodinta sidabrinių klevų alėja. Aukštutinę parko dalį su žemutine sujungė mažalapių liepų alėja. Šiuo metu ji labai išretėjusi, tačiau kontūrus dar galima įžiūrėti. Už centrinių rūmų leidžiantis žemyn į Nemuno slėnį buvo pasodinta paprastųjų ąžuolų alėja, per kurios vidurį buvo įrengti didingi laiptai.

Na, o ši paprastųjų kaštonų alėja, kurią gelgaudiškiečiai atsodino penktadienį, atsirado tik apie 1910 m., kai Gelgaudiškio dvarą valdė Komarų giminė. Kaip pasakojo gelgaudiškietis miškininkas, tuo metu čia augo 102 kaštonai, deja, kol kas jų visų atsodinti neįmanoma, nes dar neatstatytas kaštonų alėją su dvaro rūmais jungęs lieptelis. Kai jis bus pastatytas, bus galima pratęsti medžių sodinimą.

Tiesa, A. Martinkevičius apgailestavo, kad kaštonus puola kaštoninės keršakandės, todėl ruduoja medžių lapai. Nuo šio kenkėjo apsaugos priemonių nėra. Kad užkratas toliau neplistų, reikia sugrėbti nukritusius kaštonų lapus ir sudeginti.

Po prasmingo darbo gelgaudiškietis miškininkas pakvietė talkos dalyvius pasivaikščioti pažintiniu taku, kur šiuo metu verda darbas – tiesiami pėsčiųjų takai bei atliekami kiti tvarkymo darbai. Parkas keičiasi neatpažįstamai. Taip pat aprodė sergantį eglyną, kurio dėl jį apnikusių kenkėjų – žievėgraužių tipografų – laukia liūdnas likimas.

„Draugo“ inf.