Kauno apskrities vyrų krizių centro specialistai Šakiuose vieši ir pagalbą siūlo ne pirmą kartą. Bendradarbiavimu džiaugiasi (iš kairės) psichoterapeutas Saulius Subačius, krizių centro direktorė psichologė-psichoterapeutė Dovilė Bubnienė bei Šakių visuomenės sveikatos biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Jau ne pirmus metus Kauno apskrities vyrų krizių centro specialistai lankosi Šakiuose ir čia gyvenantiems vyrams siūlo savo pagalbą tiek mokantis tinkamai elgtis pykčio metu, atsisakant žalingo elgesio, tiek ir ieškant sprendimų gyvenimiškose krizėse.
„Visada stebiuosi ir džiaugiuosi, kad Šakių vyrai mielai renkasi į užsiėmimus. Jie ir gana atvirai bendrauja, dalinasi savo išgyvenimais, ir patys domisi, kokie yra būdai, padedantys rasti ramybę“, – sako Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė psichologė-psichoterapeutė Dovilė Bubnienė ir priduria, kad šiemet į užsiėmimus atėjo ir keli vyrai, jau lankęsi pernai, sakydami, kad norėjosi vėl pabendrauti, pasiklausyti kitų.
Susitikimai vyksta Šakių visuomenės sveikatos biuro patalpose. Biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas, puikiai suprasdamas užsiėmimų teikiamą naudą žmonių psichologinei sveikatai, užsiėmimams sudaro tinkamas sąlygas ir leidžia naudotis biure esančia patalpa.
Pasak centro direktorės, Kauno apskrities vyrų krizių centras skaičiuoja jau 15 veiklos metus. Veiklą centras pradėjo nuo darbo su probleminiuose santykiuose ir skyrybų peripetijose atsidūrusiais vyrais, vėliau – su artimoje aplinkoje smurtaujančiais vyrais. Pasak specialistų, ši problema vis dar labai aktuali.
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Matusevičienės teigimu, bendradarbiavimas su Kauno apskrities vyrų krizių centru tęsiasi jau keleri metai. Į užsiėmimus yra nukreipiami ir vyrai, kurie turi problemų dėl agresijos ir smurtinio elgesio. Gegužės 31d. vėl apsilankę Šakiuose specialistai su vyrais kalbėjosi, kaip išsivaduoti nuo polinkio į agresiją.
„Pripažinimas yra sveikimo proceso pradžia, – sako psichoterapeutas Saulius Subačius. – Šiandien su vyrais kalbamės apie tai, kas yra smurtas, kaip suprasti, kad pats smurtauji, iš kur ateina elgesio modeliai, kaip jaučiasi žmogus, kurio atžvilgiu ta agresija taikoma. Kai šalia esantis žmogus pasijunta nejaukiai ir užgautas, ar tai gali būti psichologinis smurtas?“
Užsiėmimo dalyviai diskutavo, ar lengva suprasti kito žmogaus jausmus ir kaip ugdyti empatiją. Taip pat dalijosi tiek vaikystės, tiek vėlesnėmis patirtimis.
„Kiek daug priklauso nuo to, kaip mes mokame kurti santykius. Jei nemokame kurti santykių, dažnai susikuriame ir sau daug skausmo, ir kitiems. To mokykloje daugelio nemokė, o namuose egzistavo netinkamas arba smurtinis elgesio modelis. Dažnai tas išmoktas modelis atsikartoja vėlesniuose santykiuose. Ir nors vaikystėje berniukas sakė sau, jog nebus toks, kaip tėvas, deja, dabar pats pastebi, kad elgiasi labai panašiai, – teigia S. Subačius. – Kai kalbame apie smurtą, neišvengiamai kalbame ir apie meilę. Nes smurtas – tai meilės nebuvimas.“
Centro direktorė D. Bubnienė priduria, kad kiekvienam iš mūsų konflikte lengviau matyti save, bet ne kitą žmogų. Tačiau kai abu mato save, o negirdi ir nemato kito žmogaus patiriamų jausmų, konfliktas nesisprendžia. Jis tik gilėja. Gebėjimas suprasti ir atjausti kitą žmogų – labai svarbi bendravimo ir kokybiškų santykių dalis. Čia sprendimo būdas būtų ugdyti gebėjimą matyti ne vien save, bet pamatyti ir kitą žmogų, kuriam taip pat skauda.
„Užsiėmimų metų vyrams užduodu klausimus, ko šiems labiausiai trūko ar buvo per daug vaikystėje. Vieni sako, jog trūko meilės, tėvo, ribų nustatymo. Kiti sako, jog per daug buvo kritikos ar baudimo. Didelė dalis asmenybės ypatumų susiformuoja vaikystėje ir lydi mus per visą gyvenimą. Kai kurie žmonės išvysto nesaugų prieraišumą, kiti pasaulį laiko nesaugiu, dar kiti sunkiai priima taisykles. Tai gali sukelti dideles kančias ir praradimus gyvenime. Tik aiškiai suvokiant savo paties įsitikinimus ir kaip jie veikia mūsų gyvenimus, galime pasiekti ir teigiamų pokyčių, – sako D. Bubnienė ir priduria: – Suaugęs žmogus (dažniau vyras) nemoka įvardyti savo jausmų ar net neatpažįsta, kai juos jaučia. Šios dienos užsiėmime staiga atradome, jog žmogus, kuris atkakliai neigė jausmų buvimą (nes taip buvo augintas), visgi juos turi. Jis patiria nerimą ir gėdą. Atsirado galimybė atrasti ir geriau suprasti patį save.“
D. Bubnienė priduria, kad užsiėmimų dalyviams patinka ateiti į šiuos užsiėmimus, kai kuriems tai nauja patirtis. Kalbintas Vytautas atviravo, kad susitikime su Kauno apskrities vyrų krizių centro specialistais jis gali išsikalbėti, pabendrauti.
„Pradėjau kitaip vertybes, gyvenimo prasmę matyti. Iš užsiėmimų išėjęs geriau jautiesi. Čia kalbėjom, kas yra skausmas, kas yra meilė. Dėkingas esu psichoterapeutui Sauliui, kuris išaiškino daug dalykų. Anksčiau buvau labai užsidaręs, nemąstydavau, kad galima kreiptis ir pagalbos, kai tau yra blogai. Dažniausiai viską neigdavau, maniau, kad esu teisiausias. Bet, pasirodo, reikia suprasti ir tą žmogų, su kuriuo konfliktuoji“, – atviravo 25-erių Vytautas.
„Kuo mes labiau nuo kažko bėgame, tuo labiau sustipriname tai, nuo ko bėgame. Bet jeigu aš negaliu suvaldyti agresijos ir pripažįstu, tai pirmas žingsnis į sveikimą. Piktnaudžiauju alkoholiu – pripažįstu, kad esu alkoholikas, tai pirmas žingsnis į sveikimą“, – tikina S. Subačius.
Kauno apskrities vyrų krizių centro specialistai žada apsvarstyti galimybes dar šiemet suorganizuoti keletą papildomų užsiėmimų. D. Bubnienė taip pat paminėjo, kad jau keletą metų veikia nemokama nuotolinė kompleksinė „Vyrų linija“. Į ją paskambinę vyrai gali gauti nemokamas psichologų, psichoterapeutų, priklausomybių konsultanto, teisininko konsultacijas ir visai nesvarbu, kokia problema juos kamuotų („Vyrų linija“ konsultuoja tel. +370 670 00027 darbo dienomis 10–14 val.; www.vyrulinija.lt).
Užsiėmimo dalyviai diskutavo, ar lengva suprasti kito žmogaus jausmus ir kaip ugdyti empatiją. Taip pat dalijosi tiek vaikystės, tiek vėlesnėmis patirtimis.
„Kiek daug priklauso nuo to, kaip mes mokame kurti santykius. Jei nemokame kurti santykių, dažnai susikuriame ir sau daug skausmo, ir kitiems. To mokykloje daugelio nemokė, o namuose egzistavo netinkamas arba smurtinis elgesio modelis. Dažnai tas išmoktas modelis atsikartoja vėlesniuose santykiuose. Ir nors vaikystėje berniukas sakė sau, jog nebus toks, kaip tėvas, deja, dabar pats pastebi, kad elgiasi labai panašiai, – teigia S. Subačius. – Kai kalbame apie smurtą, neišvengiamai kalbame ir apie meilę. Nes smurtas – tai meilės nebuvimas.“
Centro direktorė D. Bubnienė priduria, kad kiekvienam iš mūsų konflikte lengviau matyti save, bet ne kitą žmogų. Tačiau kai abu mato save, o negirdi ir nemato kito žmogaus patiriamų jausmų, konfliktas nesisprendžia. Jis tik gilėja. Gebėjimas suprasti ir atjausti kitą žmogų – labai svarbi bendravimo ir kokybiškų santykių dalis. Čia sprendimo būdas būtų ugdyti gebėjimą matyti ne vien save, bet pamatyti ir kitą žmogų, kuriam taip pat skauda.
„Užsiėmimų metų vyrams užduodu klausimus, ko šiems labiausiai trūko ar buvo per daug vaikystėje. Vieni sako, jog trūko meilės, tėvo, ribų nustatymo. Kiti sako, jog per daug buvo kritikos ar baudimo. Didelė dalis asmenybės ypatumų susiformuoja vaikystėje ir lydi mus per visą gyvenimą. Kai kurie žmonės išvysto nesaugų prieraišumą, kiti pasaulį laiko nesaugiu, dar kiti sunkiai priima taisykles. Tai gali sukelti dideles kančias ir praradimus gyvenime. Tik aiškiai suvokiant savo paties įsitikinimus ir kaip jie veikia mūsų gyvenimus, galime pasiekti ir teigiamų pokyčių, – sako D. Bubnienė ir priduria: – Suaugęs žmogus (dažniau vyras) nemoka įvardyti savo jausmų ar net neatpažįsta, kai juos jaučia. Šios dienos užsiėmime staiga atradome, jog žmogus, kuris atkakliai neigė jausmų buvimą (nes taip buvo augintas), visgi juos turi. Jis patiria nerimą ir gėdą. Atsirado galimybė atrasti ir geriau suprasti patį save.“
D. Bubnienė priduria, kad užsiėmimų dalyviams patinka ateiti į šiuos užsiėmimus, kai kuriems tai nauja patirtis. Kalbintas Vytautas atviravo, kad susitikime su Kauno apskrities vyrų krizių centro specialistais jis gali išsikalbėti, pabendrauti.
„Pradėjau kitaip vertybes, gyvenimo prasmę matyti. Iš užsiėmimų išėjęs geriau jautiesi. Čia kalbėjom, kas yra skausmas, kas yra meilė. Dėkingas esu psichoterapeutui Sauliui, kuris išaiškino daug dalykų. Anksčiau buvau labai užsidaręs, nemąstydavau, kad galima kreiptis ir pagalbos, kai tau yra blogai. Dažniausiai viską neigdavau, maniau, kad esu teisiausias. Bet, pasirodo, reikia suprasti ir tą žmogų, su kuriuo konfliktuoji“, – atviravo 25-erių Vytautas.
„Kuo mes labiau nuo kažko bėgame, tuo labiau sustipriname tai, nuo ko bėgame. Bet jeigu aš negaliu suvaldyti agresijos ir pripažįstu, tai pirmas žingsnis į sveikimą. Piktnaudžiauju alkoholiu – pripažįstu, kad esu alkoholikas, tai pirmas žingsnis į sveikimą“, – tikina S. Subačius.
Kauno apskrities vyrų krizių centro specialistai žada apsvarstyti galimybes dar šiemet suorganizuoti keletą papildomų užsiėmimų. D. Bubnienė taip pat paminėjo, kad jau keletą metų veikia nemokama nuotolinė kompleksinė „Vyrų linija“. Į ją paskambinę vyrai gali gauti nemokamas psichologų, psichoterapeutų, priklausomybių konsultanto, teisininko konsultacijas ir visai nesvarbu, kokia problema juos kamuotų („Vyrų linija“ konsultuoja tel. +370 670 00027 darbo dienomis 10–14 val.; www.vyrulinija.lt).