Tyrimas atskleidžia: žmonės elektronikos atliekų neskiria nuo plastiko ar metalo

Kaip parodė kiek anksčiau Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas tyrimas, daugiau kaip pusė šalies gyventojų nesuvokia, kad elektroniniai žaislai yra elektronika, o daugiau kaip trečdalis nežino, kad elektronikos atliekoms priskiriami nebenaudojami šaldytuvai, elektrinės viryklės, skalbimo mašinos.

Pranešime spaudai skelbiama, kad nors šalyje yra išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas, nuolat aiškinama, kad elektronikos atliekas reikėtų rūšiuoti atsakingai, jos net nemokamai surenkamos iš namų ūkių, tačiau vis dar dalis gyventojų stokoja supratimo apie tinkamą rūšiavimą.
 
Kaip parodė EPA inicijuotas tyrimas, net 37 proc. respondentų nebenaudojamą, sugedusį šaldytuvą, elektrinę viryklę ar skalbimo mašiną priskirtų ne elektronikos, o kitų kategorijų atliekoms. 17 proc. apklausos dalyvių tokias atliekas vertina kaip metalo laužą, 10 proc. jas supranta kaip po rūšiavimo likusias atliekas, o dar kiti 10 proc. tai vertina kaip jokiai atliekų rūšiai nepriskirtinus daiktus. Dar sunkiau gyventojams yra suprasti, kur reikėtų išmesti sulūžusius, nebenaudojamus elektroninius žaislus su baterijomis. Kad tai yra elektronikos atliekos, žino mažiau nei pusė (48 proc.) tyrimo dalyvių. Net 28 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad tai plastiko atliekos, 11 proc. tokius žaislus priskyrė po rūšiavimo likusioms atliekoms, o 13 proc. išsakė įsitikinimą, kad tokios atliekos nėra siejamos su jokia rūšiuojamų atliekų kategorija.

Apklausos duomenimis, 16 proc. gyventojų smulkiosios elektronikos atliekas, pavyzdžiui, sugedusį, nebenaudojamą plaktuvą, smulkintuvą, kavamalę, plaukų džiovintuvą, barzdaskutę išmeta į po rūšiavimo likusių buitinių atliekų konteinerį, o 11 proc. – į plastiko atliekoms skirtą konteinerį.

Kaip žinia, elektronikos atliekos gali būti išvežamos iš namų užsiregistravus dėl tokių atliekų išvežimo, ne pirmi metai atsakingai atsikratyti elektronikos atliekomis padeda ir Šakių viešoji biblioteka – dalyvauja EPA projekte, surenka šias atliekas ir už gerus rezultatus sulaukia prizų – knygų ar į susitikimus su skaitytojais atvykstančių žinomų žmonių.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.