Vienos pilietės prašymas atleisti nuo žemės nuomos mokesčio už Sudargo seniūnijoje esantį kiek didesnį nei 4 ha žemės sklypą ir planus jame kasti tvenkinį bei leisti juo naudotis gesinant gaisrus, įplieskė tarp tarybos narių nemenkas diskusijas. Kol vieni tikino, kad reikia džiaugtis, jog pagaliau sužibo prošvaistė Sudarge išspręsti opią problemą dėl vandens atsargų gaisro atveju, kiti kėlė klausimus, kodėl visi susitarimai tik žodiniai, kur garantas, kad ir tvenkinys atsiras, ir juo naudotis, reikalui esant, tikrai bus leidžiama?
Apie tai, kad būtent Sudargo seniūnijoje yra opiausia problema rajone dėl vandens atsargų papildymo gaisro atveju, jau esame rašę nekart, o problemos sprendimų būdų bent kol kas rasta nebuvo. Kaip žinia, pačiame Sudarge tvenkinio nėra, tad kilus gaisrui pasipildyti atsargų tenka važiuoti maždaug 3 km. Suprantama, užtrunka ne tik nuvažiuoti ir grįžti, bet ir cisterną vandeniu pripildyti, o laikas tokios nelaimės atvejais ypač brangus. Buvo svarstoma galimybė dėl hidranto įrengimo miestelyje, tačiau UAB „Šakių vandenys“ yra nurodę, kad tokios galimybės nėra, nes hidrantas Sudarge nebūtų toks našus, koks turėtų būti, tad, net jį įrengus, jis neužtikrintų reikiamos funkcijos.
Į tribūną posėdžio metu buvo iškviesta ne tik seniūnė Rita Grigaitienė (kairėje), bet ir savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Gintautas Vedegys. Jie darkart patikino, kad problema Sudarge dėl vandens atsargų kilus gaisrui labai aktuali, o iki šiol bandymai rasti problemos sprendimo būdus buvo bevaisiai. D. Pavalkio nuotr.
Atrodo, dabar sužibo viltis problemą išspręsti – viena pilietė (asmens duomenys posėdžio metu neskelbti) kreipėsi į savivaldybės tarybą su prašymu atleisti nuo žemės nuomos mokesčio už Grinaičių k. (Sudargo sen.) esantį 4,3842 ha žemės sklypą už 2024 m. Nurodyta, kad sklype bus kasamas tvenkinys, kuriuo, esant poreikiui, bus leidžiama naudotis gesinant gaisrus ir taip užtikrinama priešgaisrinės saugos funkcija.
Opozicijos lyderis teiravosi, kodėl, jeigu jau radosi galimybė tvenkinį iškasti, nėra pasirašytų ketinimų protokolo ir „berods tam pačiam sklype stovėjo rulonai su priešrinkiminiu plakatu“, tad kam, anot jo, reikia tokių neskanių sąsajų, jei norim išspręsti pagrindinį klausimą – gauti vandens.
„Nes neturim nei tvenkinio, nei ketinimų protokolo, o jeigu to tvenkinio neiškas, tai tada grąžins tuos pinigus į biudžetą?“ – kėlė klausimus E. Pilypaitis.
Jam rūpėjo ir tai, kodėl nesivadovaujama nuo 2020 m. savivaldybėje galiojančia tvarka, kad nuo mokesčio atleidžiama, lengvatos taikomos tik tuomet, kai jau yra padarytos bent kažkokios investicijos.
„Kam tada tvarka reikalinga, jei vienais atvejais taikome ir jos laikomės, o kitais ne?“ – pritardamas kolegai teiravosi Artūras Varankevičius.
Tačiau reaguodamas meras Raimondas Januševičius rėžė atgal, kad tai E. Pilypaitis šešerius metus būdamas valdžioje vilkino procesus ir nepriėmė reikalingų sprendimų, ir ragino orientuotis į pagrindinį tikslą – turėti Sudarge tvenkinį. 
Klausimų meras sulaukė ne tik iš opozicijos, bet ir kolegų „valstiečių“. Irmai Bartkutei, Ramūnui Kaunui irgi rūpėjo, ar yra numatyti terminai, iki kada tvenkinys turėtų būti iškastas, teirautasi, galbūt sklype jau vyksta realūs darbai, bet kol kas darbai nevyksta, o susitarimai tik žodiniai. D. Pavalkio nuotr.
Žinoma, sakė meras, galima prašymo ir netenkinti, esą niekas dėl tų 300 eurų, kurie kompensuojami, nenubiednės, bet jis tai vadino moraliniu dešimtmečio klausimu. Tomas Skaizgirys irgi ragino galvoti apie 500 žmonių saugumą, o E. Pilypaitis prašė nepriešinti skirtingų problemų.
Visgi sulaukęs net ir kolegų „valstiečių“ Irmos Bartkutės, Ilonos Šeflerienės, Ramūno Kauno klausimų, tai kas gi šiuo klausimu jau padaryta ir kokie terminai užsibrėžti, kokios garantijos, kad tvenkiniu naudotis bus leista, meras sutiko, kad susitarimai tik žodiniai ir konkrečių terminų nėra.
Į tribūną buvo iškviestas ir savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Gintautas Vedegys bei seniūnė Rita Grigaitienė. Ji vylėsi, kad žemės nuomininkės ketinimai rimti, nes Nacionalinė žemės tarnyba yra davusi leidimą tvenkinio kasimui, tiesa, darbai dar nepradėti, tačiau ir leidimas gautas tik spalį.
Ričardas Lekavičius replikavo, kad apskritai pasirinktas blogiausias variantas Sudarge, teiravosi, kodėl nebuvo kalbamasi su kitų žemės sklypų savininkais.
Diskusijoms plieskiantis vis labiau, meras teiravosi, kas svarbiau: popiergaliai ar tvenkinys? Nors jis keliskart pabrėžė, kad susitarimai tik žodiniai, bet patikino, kad tvenkinys bus.
Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja patikslino, kad žemės nuomos sutartis su piliete pasirašyta 2015 m. ir galioja iki 2040 m. Taip pat informuota, kad tvenkinio priežiūra rūpinsis ne savivaldybė, o žemės nuomininkas.
Sprendimas atleisti nuo žemės nuomos mokesčio priimtas 16 balsavus už, prieš buvo R. Lekavičius, Violeta Simonavičienė ir Artūras Varankevčius, o susilaikė Vaidas Balčiūnas, I. Bartkutė, Gerda Dobrovolskytė, Dainius Grincevičius, Rasita Grincevičienė ir E. Pilypaitis. Tiesa, iš sprendimo projekto jau posėdžiui įsisiūbavus išimtas sakinys, nurodantis, kad vadovaujamasi 2020 m. patvirtintu tvarkos aprašu dėl mokesčių lengvatų suteikimo, mat paaiškinta, kad „šis atvejis išskirtinis“ ir jam minėta tvarka negalioja.
Ramūnas iš Šakių:
