Ragina nedelsti ir įteisinti vandens gręžinius


Nuo rugpjūčio 1 d. gyventojai, nespėję įteisinti nelegalaus vandens gręžinio, jį galės užregistruoti netaikant jokių sankcijų, praneša Aplinkos ministerija.

Pranešime spaudai skelbiama, kad iki 2026m. liepos 31 d. būtina visus dokumentus pateikti gręžinius registruojančiai Lietuvos geologijos tarnybai, o laiku jo neužregistravus teks gręžinį likviduoti ir įsirengti naują. Tokios paslaugos kaina gali siekti ir 5–6 tūkst. eurų. Taip pat už nelegaliai eksploatuojamą gręžinį taikoma administracinė atsakomybė – gyventojams nuo 300 iki 800 eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 1 700 eurų.

Nelegalius gręžinius, įrengtus iki 2022 m. gegužės 1 d., buvo galima įteisinti iki šių metų balandžio 30 d. Per šį beveik trejus metus trukusį laikotarpį Lietuvos geologijos tarnyba gavo daugiau kaip 14 tūkst. prašymų ir įteisino apie 3,2 tūkst. gręžinių.

Daugiausia gręžinių buvo įteisinta Vilniaus rajone (754) bei Vilniaus mieste (343), Trakų rajone (180), Klaipėdos (167) ir Kauno (162) rajonuose. Iš viso šiuo metu Lietuvos Žemės gelmių registre registruota beveik 60 tūkst. gręžinių. Vis daugiau gręžinių, Geologijos tarnybos duomenimis, įteisinama ir Šakių rajone – per šių metų pusmetį įteisinti 29 gręžiniai, pernai tiek pat buvo per visus metus, o per 2023 m. rajone buvo įteisinti tik šeši gręžiniai.

Birželio pabaigoje Seimas priėmė laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą, pagal kurį iki 2026 m. liepos 31 d. gyventojai gali įteisinti nelegaliai įrengtus gręžinius be sankcijų. Atsižvelgiant į tai, kad per ankstesnį legalizavimo laikotarpį didžioji dalis paraiškų buvo pateikta paskutinėmis savaitėmis, Aplinkos ministerija ragina nedelsti ir dokumentus pateikti kuo anksčiau.

Pirmasis žingsnis įteisinimo procese – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys.

Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 dienos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3