Šakių rajono savivaldybė atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti, kaip rajono gyventojai vertina aplinkos prieinamumą žmonėms su negalia. Apklausos dalyviai dalijosi nuomone apie viešųjų erdvių, paslaugų bei infrastruktūros pritaikymą, o atsakymai atskleidė tiek teigiamus pavyzdžius, tiek problemas, su kuriomis vis dar tenka susidurti.
Tyrime dalyvavo 50 respondentų – daugiausia moterys, o vidutinis dalyvių amžius siekė kiek daugiau nei 51-erius metus. Trečdalis apklaustųjų (36 proc.) nurodė turintys negalią, beveik pusė (46 proc.) – neturintys, likusieji šio klausimo neatsakė.
Paklausti apie turimą negalią, 23 proc. nurodė judėjimo sunkumus, kiti minėjo regos, klausos ar kitas negalias. Net 39 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad jų artimoje aplinkoje yra žmogus su negalia, o dar 20 proc. respondentų teigė dirbantys ar atstovaujantys žmonių su negalia grupei – dažniausiai tai socialinių paslaugų srityje dirbantys specialistai.
Vertinant fizinį prieinamumą, apklausos rezultatai parodė, kad rajono gyventojai dažniausiai susiduria su kliūtimis būtent viešosiose erdvėse. Apie 60 proc. respondentų pripažino, jog judėti Šakių rajono gatvėmis, takais ar parkais „kai kur patogu, bet yra problemų“, 22 proc. teigė, kad labai patogu, o 8 proc. atrodo, kad tai padaryti beveik neįmanoma.
Kalbant apie patekimą į viešąsias įstaigas – seniūnijas, bibliotekas, kultūros centrus ir pan. – 44 proc. apklaustųjų atsakė, kad kartais patekimas kelia sunkumų, 30 proc. į minėtas įstaigas patenka lengvai, o 12 proc. tvirtino, jog patekti labai sunku. Respondentai išvardijo ir vietas, į kurias sunku patekti. Tarp jų – kirpyklos, kai kurios parduotuvės, bibliotekos, net ir globos namai.
Kaip rodo ši apklausa, į gydymo įstaigas gyventojai patenka kiek lengviau nei kitur: 36 proc. sakė, kad jas pasiekti lengva, 40 proc. pažymėjo, jog kartais tenka susidurti su iššūkiais, o 14 proc. mano, kad situacija labai sudėtinga.
Rezultatus apie patekimą į švietimo įstaigas vertinti apskritai sudėtinga, nes 41 proc. respondentų švietimo įstaigose nesilanko, todėl klausimo nevertino. 16 proc. apklaustųjų mano, kad jos pritaikytos ir lengvai pasiekiamos, trečdalis (31 proc.) susiduria su sunkumais, 6 proc. sako, kad prieinamumas labai prastas.
Kalbant apie informacijos prieinamumą ir suprantamumą, apklaustųjų nuomonės pasiskirstė įvairiai: 54 proc. tikina, kad informacija įstaigose yra suprantama ir prieinama, o 38 proc. mano, kad trūksta aiškumo, pritaikymo žmonėms su negalia. Tačiau vis dėlto net 74 proc. gyventojų žino, kur kreiptis, jei kyla sunkumų gauti paslaugas ar informaciją.
Bene daugiausia vertingos informacijos pateikė tie atsakymai, kuriuose šakiečiai galėjo laisvai išsakyti savo mintis apie tai, kaip pagerinti aplinkos prieinamumą žmonėms su negalia. Komentarai išryškino dažniausiai pasitaikančias problemas: trūksta patogių įėjimų ir nuolydžių pastatuose, stokojama pritaikymo ir viešajame transporte, šaligatviai dažnai įrengti su borteliais, bet be rampų, o viešosiose erdvėse pasigendama suoliukų poilsiui. Trumpai tariant, atviruose pasisakymuose nuskambėjo mintis, kad visais atvejais trūksta matymo iš neįgalaus žmogaus perspektyvos.
Respondentų nuomone, informacijos prieinamumą dažnu atveju apsunkina per smulkus šriftas ir tai, kad ne visuomet pagalvojama apie regos ar klausos negalią turinčius žmones. Papildomų iššūkių kelia ir faktas, kad daug svarbios informacijos skelbiama tik internete, tačiau ne visi gyventojai turi galimybes juo naudotis.
Šakių rajono savivaldybės specialistai tikina, kad gauti apklausos rezultatai bus panaudoti planuojant tolesnius darbus – tiek infrastruktūros tobulinimui, tiek socialinės įtraukties priemonėms. Gyventojai vieningai pabrėžia – tik nuosekliai investuojant į prieinamumą galima užtikrinti, kad kiekvienas rajono žmogus turėtų vienodas galimybes gyventi, judėti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Ramūnas iš Šakių:
