Praėjusį penktadienį į Regionų forumą Prezidentūroje suvažiavę merai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ragindami nepritarti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektui. Jei siūlomi pakeitimai būtų priimti, savivaldybės turėtų pratintis kitaip dėlioti savo išlaidas – iki metų pabaigos ištuštinti visą metų biudžetą, kitaip sakant, nusinulinti. Ką tai reikštų savivaldybėms? Šakių meras Raimondas Januševičius iliustruoja rajono pavyzdžiu: „Žiburio“ gimnazijos renovacija būtų užstrigusi pusiaukelėje, nes 2024-aisiais pradėtas projektas, apskundus viešųjų pirkimų rezultatus, persikėlė į kitus metus. Taigi nespėta išleisti ir pinigų. O kas neišleista – tas prarasta.
Grėsmė savivaldos investiciniam potencialui
„Kviečiame nedelsiant imtis veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė žala Lietuvos savivaldybių finansiniam savarankiškumui ir nebūtų drastiškai pablogintos jų investicinės galimybės“, – raginama Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkui Juozui Olekui, Seimo nariams ir ministrei pirmininkei Ingai Ruginienei adresuotame merų kreipimesi, kurį pasirašė 59 iš 60-ies Lietuvos savivaldybių merų.
Į Prezidentūrą merai rinkosi sunerimę. Nepaisant Lietuvos savivaldybių asociacijos prieštaravimo, Vyriausybė, likus kelioms dienoms iki Regionų forumo, pritarė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektui. Juo ketinama panaikinti dabar galiojančią biudžeto balanso lankstumo taisyklę – prie einamųjų metų pajamų pridėti praėjusiais metais sukauptus savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų likučius.
Organizatorių nuotr.
Merai atkreipia dėmesį, kad šalies savivaldybių biudžetai – ir taip vieni labiausiai nacionalinėmis fiskalinėmis taisyklėmis suvaržyti visoje Europos Sąjungoje. Be to, Lietuvos savivaldybių investicijos yra beveik du kartus mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, jos atsilieka ir nuo euro zonos vidurkio, todėl centrinės valdžios kuriamos vis naujos taisyklės ne gerina situaciją, o dar labiau apriboja savivaldybių veiklą ir potencialą.
„Jeigu būtų priimta siūloma įstatymo redakcija ir savivaldybės netektų galimybės savarankiškai planuoti biudžetus bei perkelti lėšas iš vienų metų į kitus, Lietuvos savivaldos potencialas investuoti būtų fundamentaliai pakirstas: stotų jau vykdomi projektai ir statybos, prasidėtų netesybos su rangovais, daug projektų iš viso nebūtų pradėti. Pasekmės būtų ypač žalingos tiek kelių ir bendrai susisiekimo, tiek švietimo, sveikatos, sporto ir kitos visuomenei reikalingos infrastruktūros vystymui“, – akcentuoja merai.
Šakiai šiemet netaupė – grąžinti netektų
Regionų forume, į kurį šalies merai rinkosi jau septintą kartą, šis klausimas nebuvo numatytas. Tačiau renginio išvakarėse paaiškėjus, kad Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas, pritarus Vyriausybei, keliauja į Seimą, jis tapo vienu svarbiausių forumo dienotvarkėje.
„Situacija – skaudi. Mūsų rajono biudžetas nėra toks didelis, bet Vilniaus, Šiaulių ar Klaipėdos, turinčių milijardinius biudžetus, perkėlimai į kitus metus siekia milijonus. Atsiradus šiai praktikai, jie prarastų ne tik tuos kitam sausiui, kuris paprastai, kaip sakoma, būna sausas, perkeliamus tris ar daugiau milijonų. Tokia pat suma būtų sumažintos valstybės dotacijos – esą turėjote per daug, neišnaudojote. Tad minusas – dvigubas“, – kaip siūlomos pataisos koreguotų savivaldybių biudžetus, paaiškina Šakių meras R. Januševičius.
Jas siekiama įteisinti skubos tvarka – taikyti jau nuo kitų metų sausio. Skaičiuojama, kad tuomet savivaldybės 2026 m. netektų teisės panaudoti apie 600 mln. eurų. Klausiamas, kiek prarastų Šakiai, meras sako numatęs, kad šis Damoklo kardas gali pakibti virš savivaldybės, tad tam buvo ruošiamasi – lėšos neužlaikomos.
„Jei taip atsitiktų, kad ši konstitucinė pataisa būtų priimta, šįmet ji mums nebūtų skausminga. Nuo sausio mėnesio nuosekliai vykdėme investicinius projektus, infrastruktūros darbus. Jeigu pinigai kažkur nenaudojami, jie paimami tam, kur tuo metu labiausiai reikia. Tas matyti visame rajone. Laikomės politikos, kad euras turi dirbti, judėti, kurti pridėtinę vertę. Turime užsivedę tiek projektų, kad iki metų pabaigos galėtume suinvestuoti visas lėšas – iki nulio. Bet tiems, kas nuosekliai, ūkiškai nedirbo nuo sausio, per likusius du mėnesius išleisti planuotas persikelti lėšas – misija neįmanoma“, – svarsto R. Januševičius.
Anksčiau Šakių savivaldybė iš vienų metų į kitus perkeldavo 2–4 milijonus eurų sutaupytų lėšų. Tokius sprendimus diktavo realios aplinkybės. Tarkim, 2024 m. vykdant Vytauto Didžiojo universiteto Šakių „Žiburio“ gimnazijos renovaciją, buvo apskųsti viešųjų pirkimų rezultatai, dėl to darbai prasidėjo trimis mėnesiais vėliau nei planuota ir persikėlė į kitus metus. Jei pernai būtų galiojusi siūloma įstatymo redakcija, tokios galimybės nebebūtų – neišleisti pinigai keliautų į valstybės iždą.
„Svarstėme, kaip iš esmės ministerijoje galėjo gimti toks ydingas sumanymas. Turint omeny dar ir tai, kad turime tiek daug merų socialdemokratų. Savivaldybėms nepaliekama jokios erdvės būti ūkiškoms ir dėliotis planus keleriems metams į priekį. Turbūt kvailesnio dalyko nėra, kaip lėšas išleisti iki nulio bet kam paskutinėmis metų dienomis. Mes kalbame apie kelių tūkstančių „čekučių“ iššvaistymą, šiuo atveju būtų išleista milijonais – vien tam, kad būtų išleista“, – pasipiktinimo neslėpė R. Januševičius.
Ramūnas iš Šakių:
