Praėjusį penktadienį Šakiuose surengta konferencija „Lietuvos regionų politika: ar turime teisę pasilikti?“ subūrė politikus, akademikus ir ekspertus iš įvairių šalies kampelių, tačiau renginyje pasigesta daugiau pačių šakiečių – verslo, švietimo ir socialinio sektoriaus atstovų. Renginio dalyviai svarstė, kokių permainų reikia, kad Lietuvos regionai – taip pat ir Šakiai – išliktų gyvybingi ir patrauklūs gyventi.
Pasigirdus pastebėjimams dėl informacijos apie renginį sklaidos, rajono vadovas Raimondas Januševičius pabrėžė, kad kvietimai buvo išsiųsti tikslinei auditorijai, dalyvavimas buvo laisvai prieinamas, o renginį buvo galima stebėti ir internetu. 
J. Lemežio nuotr.
Konferenciją Šakiuose inicijavo europarlamentaras dr. Aurelijus Veryga, subūręs ministerijų vadovus, Seimo narius, merus bei sveikatos, žemės ūkio, kultūros ir akademinės bendruomenės atstovus. Ši konferencija buvo jau trečioji, skirta regionų politikos klausimams aptarti. Europarlamentaro teigimu, toks dialogas būtinas, nes regionų ateities klausimai negali būti atidėliojami. Jis atkreipė dėmesį į pastarųjų metų tendencijas: didmiesčiai plečiasi, o rajonai susiduria su mažėjančiu gyventojų skaičiumi, paslaugų trūkumu ir siauresnėmis galimybėmis. Tačiau Šakiai, jo požiūriu, yra geras pavyzdys, kad kokybiška gyvenimo aplinka gali būti sukurta ir regione, jei tam skiriamas nuoseklus nacionalinis dėmesys.
Šakių rajono meras R. Januševičius, pratęsdamas mintį, išskyrė regiono geopolitinį jautrumą – Marijampolės apskritis ribojasi su ES išorine siena, todėl čia svarbūs ne tik ekonomikos, bet ir saugumo klausimai. Jo teigimu, jaunų šeimų pasirinkimą likti lemia stiprus švietimas, kultūra ir neformalaus ugdymo prieinamumas.
„Niekas kitas už mus šio krašto gerovės nesukurs“, – kalbėjo meras, ragindamas bendruomenes ir verslą aktyviai dalyvauti kuriant rajono ateitį.
Į pirmąją konferencijos dalį susirinkę pranešėjai nagrinėjo regionų konkurencingumo, ES investicijų, viešųjų paslaugų kokybės ir savivaldybių ekonominio stiprinimo klausimus. Ketvirtas iš dešinės – renginio iniciatorius, Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga. J. Lemežio nuotr.
Tą dieną į konferenciją užsukti spėjęs, o vėliau rajono verslo įmones lankęs ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ragino regionų politiką grįsti realiais duomenimis ir drąsesniais sprendimais. Ministras atkreipė dėmesį, kad regionams turėtų tekti ne mažiau kaip 30 proc. nacionalinių investicijų, nes tai tiesiogiai lemia darbo vietų augimą ir ekonominį gyvybingumą.
„Niekas neveiks, jeigu nebus žmonių“, – priminė jis, ragindamas kurti sąlygas tiek likti, tiek grįžti į savo miestus ir miestelius.
Jei pirmoje konferencijos dalyje daugiausia dėmesio pranešėjai skyrė regionų konkurencingumui, ES investicijoms, viešųjų paslaugų kokybei, savivaldybių galimybėms stiprinti ekonomiką ir didinti patrauklumą gyventojams bei investuotojams, tai antroji renginio dalis buvo orientuota į švietimą – vieną svarbiausių regionų ateities pamatų. Čia kalbėta apie mokyklų situaciją mažiau urbanizuotose vietovėse, pedagogo profesijos stiprinimą, mokyklos vaidmenį bendruomenėje ir palankios aplinkos jaunoms šeimoms kūrimą. 
Profesorius Gediminas Merkys pabrėžė, kad savivaldybėms būtina kryptingai formuoti vietovės įvaizdį ir tapatybę, nes vidiniai konfliktai ar politiniai nesutarimai atbaido tiek potencialius gyventojus, tiek investuotojus. Jo žodžiais, merams svarbu suprasti, kad vietovės marketingas yra viena iš esminių regiono sėkmės sąlygų. J. Lemežio nuotr.
Išsamų pranešimą skaitęs prof. habil. dr. Gediminas Merkys nevyniojo žodžių į vatą – aptardamas demografines tendencijas jis pabrėžė, kad Lietuvos gyventojų mažėjimas yra vienas ryškiausių visoje Europoje. Profesorius atkreipė dėmesį ir į švietimo sistemos iššūkius: mažos mokyklos dažnai nebeatitinka šiuolaikinių standartų, praranda mokinių srautus, o yra ir tokių, „kurios miršta dvasiškai“. Pasak svečio, švietimo tinklo pertvarka turi būti grindžiama ne emocijomis, o objektyvia analize ir realistiškais sprendimais. Jis taip pat siūlė svarstyti atskiros regionų ministerijos steigimą, kuri koordinuotų tarpžinybinius procesus ir padėtų įgyvendinti kompleksinius pokyčius.
Abi konferencijos dalis vainikavo moderuojamos diskusijos, per kurias išryškėjo bendra žinutė – regionų stiprinimas nėra pavienių projektų mozaika. Tai ilgas ir nuoseklus procesas, reikalaujantis glaudaus centrinės valdžios, savivaldybių ir bendruomenių bendradarbiavimo. Pranešėjai sutiko, kad pažangai būtini konkretūs sprendimai: didesnės investicijos regionams, stipri švietimo sistema, tvari infrastruktūra ir prieinamos viešosios paslaugos. Tik taip žmonėms bus suteikta reali galimybė pasilikti savo krašte – kurti čia savo ateitį ir matyti prasmę joje.
Ramūnas iš Šakių:
