Miško kirtimas Paluobiuose: tarp terminų ir žmogiškojo faktoriaus

Kertami miškai ir toliau piktina gyventojus. Šį kartą medkirtė darbuojasi greta Paluobių esančiame miške, tačiau miško kirtėjas sako, kad laikosi ir kirtimo grafikų, ir turi visus reikiamus leidimus. D. Pavalkio nuotr.

Dažnai žmonėms nepatinka nukirstų medžių rietuvės, dar labiau – plynieji kirtimai. Paluobių gyventojos pasipiktinimas kertamu mišku paskatino pasidomėti, ar čia medžiai šalinami tinkamai.

Netoli Paluobių vykdomi miško kirtimai gyventojams gerai matomi: jau nuo balandžio 24 d. girdisi ir medkirtės, ir lūžtančių medžių garsai. Paluobiuose gyvenanti Naida Sruoginienė apie kertamą mišką pasidalino socialiniuose tinkluose rašydama, kad miško kirtimas prasidėjo per paukščių perėjimo laikotarpį.

„Kertant medžius, kuriuose peri pelėdos, sunaikinami jų lizdai, o dar neskraidantys jaunikliai žūsta. Ar tikrai niekam nesvarbu gamta ir viskas matuojama pinigais? Juk buvo galima palaukti rudens. Liūdna dėl pelėdžiukų, kurie vakarais taip gražiai „kalba“, – rašė moteris.

Praeitos savaitės pradžioje nuvykus į Paluobius, išties greta miestelio esančiame miške darbavosi medkirtė. Čia planuojama miško retinimą bei einamąjį ir plynąjį kirtimus atlikti daugiau nei 4 ha plote. Miškas yra privatus, tiek jo savininkas, tiek miško kirtimo darbus atliekanti įmonė – iš Alytaus. Pavyko susisiekti ir su miško savininko atstovu, kuris nenorėjo būti įvardijamas, tačiau trumpai pakomentavo, kad miško kirtimui turi visus reikiamus leidimus.

„Mes nenusižengiam niekam. Dirbam pagal miškotvarkos projektą su suderintais leidimais. Iki gegužės 1-osios bus atlikti einamieji kirtimai, o didžioji dalis – plynieji kirtimai. Ribojimų šioje vietoje nėra. Manau, visus darbus baigsim iki gegužės vidurio, – telefonu komentavo vyriškis. – Be abejo, paliekame dėl bioįvairovės daugiau medžių, nei reikalauja įstatymai Lietuvoje.“

Apie situaciją Paluobiuose ir apskritai miško kirtimus teiraujamės Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Algirdo Dičpinigaičio. Jis pirmiausiai pabrėžė, kad didesnė dalis miškų yra IV A grupės ūkiniai miškai, kur kirtimų apribojimai yra minimalūs.

„Šios grupės miškuose visi pagrindinio naudojimo kirtimai yra leidžiami visus metus ištisai, jaunuolynų ugdymo kirtimai negalimi nuo balandžio 1 iki birželio 1 dienos, o retinimai ir einamieji kirtimai nuo gegužės 1 iki liepos 1 dienos“, – paaiškino A. Dičpinigaitis ir pridūrė, kad kitoms grupėms priskirtuose miškuose ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip, o pagrindinio naudojimo kirtimai vykdomi rudenį ir žiemą.

„Situacija Paluobiuose mums žinoma. Vykdant pagrindinio naudojimo kirtimus ūkiniuose miškuose, Valstybinė miškų tarnyba, išduodama leidimus miškui kirsti, vadovaujasi Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų baze. Jeigu šioje bazėje nėra oficialiai įregistruotų saugomų rūšių paukščių lizdaviečių, išduodama leidimą Tarnyba į sąlygas ir nerašo jokių papildomų sąlygų. Yra, tiesa, vienas Miško kirtimų taisyklių reikalavimas, kad vykdant bet kokio pobūdžio kirtimus privalo būti išsaugomi visi augantys medžiai miške su ten perinčiais paukščiais, nesvarbu, kokia būtų jų rūšis. Bet čia jau viskas priklauso nuo kirtėjų sąžiningumo“, – situaciją komentavo A. Dičpinigaitis pridurdamas, kad miško kirtėjai žadėjo padaryti šio miško detalesnę apžvalgą ir tokius medžius išsaugoti.

Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, miškuose aptinkamos retų stambiųjų paukščių lizdavietės turi būti saugomos. Aplink lizdus nustatomos apsaugos zonos, kuriose kirtimai ribojami arba draudžiami. Apsaugos zonos dydis priklauso nuo paukščio rūšies.

Kaip pridūrė kalbintas Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Simonas Šilingas, draudimai galioja tik tam tikriems kirtimams, o visa kita yra leidžiama ir dažniausiai taisyklių yra laikomasi.

„Pasitaikančius pažeidimus tiria Aplinkos apsaugos departamentas, nors jų nėra tiek, kiek gali susidaryti įspūdį iš bendravimo su visuomene. Tai labiau emocinis šauksmas „kerta mišką!“ ir tai nepatinka. Be to, labai akcentuojama žiniasklaidos, kad įsigalioja draudimai kirsti mišką, nors jie taikomi gan siaura apimtimi“, – teigė S. Šilingas.

Pasak miškininkų, interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“ galima pasitikrinti, ar konkrečiame miško plote kirtimai vykdomi teisėtai, arba pranešti apie galimus pažeidimus. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad už nustatytus pažeidimus gresia administracinė atsakomybė. Neteisėtų kirtimų atveju gali būti ne tik konfiskuojama technika, bet ir iškirsta mediena bei iš tokios veiklos gautos pajamos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.