Ar Šakiai ateityje galėtų tapti gerokai didesni? Tokia perspektyva nuskambėjo balandžio 24 d. Šakių rajono savivaldybėje vykusiame viešame svarstyme, kuriame pristatytas atnaujinamas Šakių miesto su priemiesčiais bendrasis planas ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. Nors tema tiesiogiai susijusi su miesto ateitimi, susidomėjusių gyventojų susirinkime nebuvo gausu, tačiau atėjusieji kėlė klausimus ir ieškojo atsakymų dėl jiems aktualių sprendinių.
Pranešimą skaičiusi UAB „Atamis“ projektų vadovė Andželika Kažienė pristatė dvi galimas miesto raidos alternatyvas, iš kurių pirmoji numato reikšmingą teritorinę plėtrą – miesto ribos galėtų didėti nuo 423 iki 909 ha. Tai reikštų 51 proc. plėtrą šiaurės kryptimi, Jurbarko link. Kaip akcentavo pranešėja, ši kryptis siūloma ne teoriškai, o remiantis realiais procesais.
„Matome, kad miestas realiai auga už dabartinių ribų, nors formaliai tos teritorijos dar nėra miesto dalis. Planas turi atspindėti realybę“, – sakė A. Kažienė.
Pasak jos, pirmoji alternatyva, kuri SPAV požiūriu įvertinta kaip pranašesnė, leistų ne tik įteisinti jau vykstančią urbanizaciją, bet ir sudarytų daugiau galimybių investicijoms bei infrastruktūros plėtrai. Aiškindama siūlomos plėtros logiką, projekto vadovė pateikė ir daugiau argumentų. Pasak jos, nors deklaruojamas gyventojų skaičius mieste nežymiai mažėja, naujų statybų leidimų išduodama nemažai.
„Paradoksas tas, kad gyventojų statistika mažėja, bet statybos vyksta. Tai rodo, jog poreikis gyventi čia yra“, – kalbėjo A. Kažienė.
Antroji alternatyva numato esamų miesto ribų nekeisti ir miestą plėtoti tik dabartinėje teritorijoje, tankinant užstatymą. Tačiau pristatyme akcentuota, kad toks scenarijus būtų labiau ribotas.
D. Pavalkio nuotr.
Vienas daugiausia diskusijų sukėlusių klausimų buvo sodų bendrijų ateitis. Plane numatyta galimybė daliai sodų teritorijų ilgainiui transformuotis į gyvenamųjų namų kvartalus. Tai pristatyme dalyvavusiam sodų bendrijos atstovui kėlė abejonių. Vyriškis garsiai svarstė, kad sodininkai vargu ar pritartų tokiai krypčiai, patikino, kad pačioje bendrijoje dėl to jau esama skirtingų nuomonių. Atsakydama į abejones, A. Kažienė pabrėžė, jog konversija nereiškia prievartinio pokyčio.
„Sodų sklypų savininkai galės ir toliau naudotis savo žeme pagal esamą paskirtį. Suvaržymai atsirastų tik tuo atveju, jei būtų statomas gyvenamasis namas“, – aiškino projekto vadovė ir pabrėžė, kad iš esmės kalbama apie galimybę, o ne prievolę.
Vėliau diskusijoje paliesti ir kiti su teritorijų planavimu susiję klausimai, tarp jų – gamtinio karkaso ribos bei jų taikymo principai. Gyventojams viešnia aiškino, kad tai vienas iš stabiliai reglamentuojamų planavimo elementų, todėl galimi pakeitimai būtų vertinami tik išimtiniais atvejais. 
D. Pavalkio nuotr.
Nemažai dėmesio skirta pietinei ir pietvakarinei miesto daliai, kur numatoma koncentruoti pramonės ir sandėliavimo teritorijas. Gyventojams domintis apleistų plotų likimu, savivaldybės atstovai aiškino, kad dalis laisvos valstybinės žemės rezervuojama galimoms investicijoms ir darbo vietų kūrimui.
Svarbia tema tapo susisiekimas. Naujajame plane siūloma atsisakyti anksčiau numatytų, tačiau neįgyvendinamų aplinkkelio sprendinių ir orientuotis į realesnę pietinę jungtį. Rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius susitikime teigė, kad šiuo metu baigiami derinti paskutiniai pietinio aplinkkelio projektiniai sprendimai, kurie galėtų tapti vienais pirmųjų konkrečių plano įgyvendinimo darbų.
Gyventojams rūpėjo ir praktiniai klausimai. Viena dalyvė teiravosi, ar priemiestines teritorijas įtraukus į miesto ribas tektų keisti adresus. Pasak A. Kažienės, tokios baimės kol kas ankstyvos – miesto ribų plėtra bendrajame plane yra tik rekomendacinio pobūdžio kryptis. Kad ji taptų realybe, reikėtų atskiro proceso, Vyriausybės sprendimo ir visuomenės apklausos.
Ne ką mažiau svarbūs pristatyme buvo ir terminai. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Jurgita Bosikienė informavo, kad bendrąjį planą planuojama tvirtinti rugsėjį, nors galutinis sutartinių įsipareigojimų terminas – šių metų pabaiga. Iki gegužės 8 d. gyventojai dar gali teikti pasiūlymus dėl SPAV ataskaitos, o vėliau procesas pereis į sprendinių konkretizavimo etapą.
Susirinkimo pabaigoje pritarta pirmajai koncepcijai (vykdyti miesto teritorijos plėtrą) ir nutarta jos pagrindu rengti sprendinių konkretizavimą. Prieštaraujančių nebuvo, o viešo svarstymo metu žodinių pasiūlymų taip pat nepateikta. Tačiau diskusija parodė, kad kalbama jau ne vien apie linijas plane – sprendžiama, kaip Šakiai galėtų augti, vystytis ir kokią miesto viziją rinktis ilgesnėje perspektyvoje. Kaip akcentavo A. Kažienė, bendrasis planas nėra trumpalaikis dokumentas – juo formuojama miesto raidos kryptis keliems dešimtmečiams. Galutiniai sprendimai dar priešakyje, tačiau kryptis jau brėžiama.
Samanta iš Sintautų:
