Į liepos 24 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos posėdžio šventinę darbotvarkę politinė kasdienybė įsiveržė iškart po to, kai buvo iškilmingai pasveikinti ir apdovanoti geriausi rajono mokiniai bei jų mokytojai.
Išprovokavo oponento priekabės
Kol moksleiviai ir svečiai rinkosi lauke bendrai nuotraukai, tarybos nariai liko posėdžių salėje išklausyti paskutinių pasisakymų.
Opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis pasisakė dėl gautų atsakymų iš savivaldybės administracijos į anksčiau užduotus klausimus (dėl sutarčių sudarymo dėl mirusiųjų vežimo ekspertizėms ir pan. – red. past.) ir piktinosi prie savo paklausimų įrašytomis pastabomis „kalba netaisyta“, prašė nurodyti konkrečias gramatikos, stiliaus ar logikos klaidas ir teigė vis dar negaunantis aiškių atsakymų dėl sutarčių su UAB „Elektriniai matavimai“. Jis pareiškė ketinantis šiuos klausimus perduoti Kontrolės komitetui ir Antikorupcijos komisijai.
Reaguodamas į oponento priekaištus meras Raimondas Januševičius atsakė, kad E. Pilypaičiui pateikiama išsami informacija, tačiau po kiekvieno atsakymo jam kyla naujų klausimų. Pasak jo, dėl minėto rangovo tebevyksta teisminiai procesai, todėl, kol jie nebaigti, išsamios bylos aplinkybės negali būti viešinamos.
Kalbėdamas apie nuolatinius E. Pilypaičio paklausimus, reiškiamas abejones ir savitą teisės aktų interpretavimą, R. Januševičius priminė ir trejus metus trukusius oponento bandymus teisinėmis priemonėmis užginčyti savivaldybės mero rinkimų rezultatus. Jis atkreipė dėmesį į balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą galutinį ir neskundžiamą sprendimą bei rėžė: „Rinkimų jau neatšauksime. Trejus metus to padaryti Jums nepavyko.“
Meras: „Ir juokinga, ir graudu“
Meras R. Januševičius apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą prabilo už posėdžio durų jau šurmuliuojant rajono švietimo bendruomenės atstovams.
Atsiprašęs, kad tenka trikdyti šventinį posėdį, jis kreipėsi į E. Pilypaitį.
„Balandžio 29 d. duotas neskundžiamas LVAT atsakymas dėl jūsų bandymo įrodyti, interpretuoti ir dar – visgi panaikinti rinkimų rezultatus. Jūs bandėte išgalvoti, neva aš esu pripažintas pažeidęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) srities reikalavimus. Jei net būtų toks VTEK sprendimas, jis negalėtų būti priežastis, kodėl asmuo negali kandidatuoti ir būti išrinktas meru“, – išsakydamas nutarties esmę ironizavo R. Januševičius ir teigė esą E. Pilypaitis pasirūpinęs, kad „teisėjai turėtų krūvą darbo trejus metus“.
LVAT nutartis paskelbta šių metų balandžio 29 d. – po daugiau nei trejų metų nuo pastarųjų rinkimų, likus vos metams iki naujųjų. Kadangi ginčas vyko tarp Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir ją apskundusio E. Pilypaičio, meras teisminio proceso eigoje nedalyvavo.
„Nesiruošiau nei viešinti, nei eskaluoti, bet opozicijos lyderio pasisakymai, pertekliniai paklausimai, mano vertinimu, – tikslingi bandymai kenkti savivaldybės administracijai prisidengiant viešuoju interesu, iš esmės siekiant asmeninių, perpildė kantrybę. Privalėjau tai įvardinti, – paklaustas, kodėl šia informacija pasidalijo tik dabar, „Draugui“ aiškino R. Januševičius. – Tarybos nariams tai buvo netikėta – net E. Pilypaičio partiečių veiduose mačiau nuostabą ir gėdą sužinojus, kad jų lyderis dar šiais metais bylinėjosi bandydamas užginčyti mano išrinkimą Šakių rajono savivaldybės meru 2023 m.! Panašu, kad jiems tai buvo kaip šaltas dušas”.
Mero vertinimu, E. Pilypaitis nesugebėjo susitaikyti su pralaimėtais rinkimais – visą šią kadenciją savo veiklą jis grindžia santykių aiškinimusi ir priekabių ieškojimu.
„Man pačiam didelis siurprizas, kad opozicijos lyderiui 2023-iųjų mero rinkimai pasibaigė tik šių metų balandžio 29 d., kai LVAT neskundžiama nutartimi atmetė jo reikalavimus dėl 2023 m. rinkimų, kuriuos aš laimėjau. E. Pilypaičio skundą dėl VRK sprendimo nagrinėjo trijų teisėjų kolegija. Jis net ragino teismus kreiptis į Konstitucinį Teismą teigdamas, esą kai kurie Rinkimų kodekso straipsniai prieštarauja Konstitucijai bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui”, – R. Januševičius priminė 2020-usoius, kai tuomečio mero E. Pilypaičio buvo atleistas iš Šakių kultūros centro direktoriaus pareigų esą šiurkščiai pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, nors VTEK jokio sprendimo dėl R. Januševičiaus nebuvo priėmusi.
Meras pridūrė, kad E. Pilypaitis ir 2024 m. jį skundė VTEK, reikalaudamas pripažinti pažeidinėjant įstatymus dėl keliolikos opozicijos lyderio išsigalvotų epizodų. Visgi VTEK R. Januševičių iš esmės „išteisino“, t.y. konstatavo, kad jis teisės aktų nepažeidė, tik atkreipė dėmesį, jog R. Januševičiui nederėjo vertinti tuomečio kultūros centro vadovo veiklos dėl to, kad centre dirba mero sutuoktinė.
R. Januševičius opozicijos lyderį kaltina patį išgalvojant negeroves bei pažeidimus ir juos tiriant, įsijaučiant į teisėjo vaidmenį. Administracijos darbuotojai apkraunami papildomais darbais – privalo ruošti atsakymus į E. Pilypaičio paklausimus, anot mero, „tiesiog priekabes, kurios maskuojamos visuomenės intereso gynimo skraiste“.
Jis skaičiuoja, kad Savivaldybėje šiuo metu registruota daugiau nei keturios dešimtys E. Pilypaičio skundų. Kiekvieną jų lydi po 5–8 paklausimus, taip pat reikalaujančius atsakymų.
„Naivu tikėtis, kad opozicija girs valdančiųjų darbus. Bet kai sulaukiame tik nuolatinės kritikos bei skundų, o pasiūlymų beveik jokių, kyla klausimas, ar tik tiek galima padaryti dėl Šakių rajono savivaldybės gyventojų. Didelis skirtumas tarp didžiulio kiekio skundų ir vargiai ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamų racionalių pasiūlymų”, – meras teprisiminė du kolegos pasiūlymus: 2026-uosius paskelbti jubiliejiniais signatarų Jono Vailokaičio, Saliamono Banaičio, Justino Staugaičio ir poeto Prano Vaičaičio metais ir kompensuoti medikų kelionių išlaidas.
Grįždamas prie liepos 24 d. tarybos posėdyje paviešintos nutarties, R. Januševičius opozicijos lyderio veiksmus vertina kaip siekį parūpinti teisėjams kuo daugiau darbo.
„Kito paaiškinimo neturiu, – skėsteli rankomis jis, cituodamas vieną iš LVAT nutarties punktų, išaiškinančių, kad net jei išrinkto mero įgaliojimai būtų nutraukti, pareiškėjas, likęs rinkimuose antruoju, nebūtų automatiškai pripažintas meru – vadinasi jo, kaip asmens, interesai nėra pažeisti. Jis net neturėjo teisinio pagrindo to reikalauti. Bet tai juk ir penkerių metų vaikui aišku. Dar suprasčiau, kad pirmi metai pralaimėjus rinkimus verda emocijomis, bet eiti per visas instancijas iki pat aukščiausiosios... Juokinga ir graudu“.
Opozicijos lyderis: skundė ne rinkimus, o teisinę koliziją
„Aš net pats sutrikau“, – kalbinamas „Draugo“ neslėpė opozicijos lyderis E. Pilypaitis ir pripažino, kad mero paviešinta LVAT nutartis išmušė jį iš vėžių. Prieš tai jis buvo pasisakęs „keliais aštriais klausimais“, žadėjo kreiptis į Kontrolės komitetą ir Antikorupcijos komisiją, bet gavęs gniūžtę atgal.
Tačiau nors aukščiausioji instancija atmetė apeliacinį skundą – LVAT nutartis galutinė ir neskundžiama, – E. Pilypaičio ji neįtikino. Anot jo, apeliacinė instancija pasisakė neišeidama iš pirmos instancijos teismo sprendimo rėmų, pagal kurį pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą, kadangi jo materialiosios teisės nebuvo pažeistos.
„Štai čia ir turėjo pasisakyti Konstitucinis Teismas. Jeigu jau aš netinkamas subjektas, tai klausimas, kodėl VTEK, kuri prižiūri Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, VRK, kuri irgi taiko Rinkimų kodeksą, bet jame nėra aprašytos visos visučiausios situacijos, nesikreipia į įstatymo leidėją, kad kolizija būtų išspręsta”, – abejodamas nutarties pagrįstumu, kelia klausimą E. Pilypaitis.
Pašnekovas tikina, kad iki aukščiausiosios teismo instancijos jį atvedė ne abejonės mero rinkimų rezultatais, o siekis išaiškinti, jo nuomone, egzistuojančią teisinę koliziją, atkreipti dėmesį į neefektyvų institucinį bendradarbiavimą. Kaip platesnės problemos pavyzdžius jis pateikia ir kitas viešai aptartas situacijas: nepaisant VTEK sprendimo, kuriuo konstatuota, kad buvusi premjerė Inga Ruginienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, ji vėliau buvo paskirta ministre, o Vyriausioji rinkimų komisija svarsto, ar Gintautas Paluckas teisėtai buvo įregistruotas kandidatu Seimo rinkimuose, kilus klausimams dėl teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.
E. Pilypaitis sako, kad jei ne šios teisės spragos, jis nebūtų kreipęsis į teismą, nebūtų įsisukęs posėdžių maratonas.
Paklaustas, kiek jam pačiam tai kainavo, politikas neslepia, kad laiko sugaišta daug. Po pastarųjų rinkimų jis tris mėnesius neturėjo jokios darbinės veiklos, tad daug jėgų skyręs domėjimusi įstatymais. Gilindamasis atrado daug netikslumų, nesueinančių galų, neaiškumų, paaiškėjo, kad vieną ar kitą teisinį teiginį galima interpretuoti skirtingai.
„Paprastam žmogui čia koją nusilaužti. Kadangi pats nesu teisininkas, tenka konsultuotis. Man irgi kartais atrodo vienaip, bet yra žmonių, kurie iš to duoną valgo, prakandę dantis. Tiek aš, tiek mano teisininkas sakome, kad dirbame vardan tos Lietuvos, kad bent kiek švaros ir aiškumo įneštume į mūsų teisinį kiemą“, – teigia E. Pilypaitis.
Eduardas iš Griškabūdžio:
