Po beveik dviejų dešimtmečių stebėjimų, tyrimų ir diskusijų pagaliau parengtas techninis projektas, numatantis, kaip stabdyti Sudargo piliakalnių šlaitų slinkimą. Antradienį nuotoliniame pasitarime savivaldybės, paveldosaugos ir kitų institucijų atstovams projektuotojai pristatė numatomus sprendinius bei galimus darbų etapus. Tačiau kartu paaiškėjo ir problemos finansinis mastas – preliminari, kol kas darbinė, visų numatytų darbų sąmata siekia apie 13 mln. eurų. Tad baigus vieną svarbiausių etapų, panašu, prasideda kitas, ne mažiau sudėtingas: finansavimo paieškos.
Ilga kelionė atsakymo link
Sudargo piliakalnių šlaitų slinkimas nėra naujas reiškinys. Prieš du dešimtmečius pradėti įgyvendinti piliakalnių sutvarkymo ir pritaikymo lankymui projektai padėjo atverti įspūdingus Nemuno slėnio vaizdus, išgarsino visą kompleksą ir pavertė jį vienu lankomiausių rajono objektų. Tačiau netrukus pradėjo ryškėti ir kita šių darbų pusė – piliakalnių šlaituose ėmė formuotis nuošliaužos. Pirmosios ryškesnės pažaidos, prisimena specialistai, pradėtos fiksuoti apie 2007–2011 m., po šlaitų atkūrimo ir lankymui skirtos infrastruktūros įrengimo. Nuo to laiko nuošliaužos ėmė kartotis beveik kasmet, ypač po lietingų sezonų, sniegingų žiemų ar staigių atlydžių. Didžiausios pažaidos fiksuotos Sudargo Burgaičių piliakalnio II, vadinamo Pilaitės piliakalniu, ir Burgaičių piliakalnio su gyvenviete, vadinamo Vorpilio piliakalniu, šlaituose, kuriuos ypač veikia požeminiai šaltiniai, paviršinis vanduo ir statūs šlaitai. Kol nebuvo išsamių tyrimų ir aiškaus techninio sprendimo, piliakalnius prižiūrinti Sudargo seniūnija mėgino slinktis stabdyti paprastesnėmis priemonėmis. Kai kurios pažeistos šlaitų vietos buvo išpintos karklais. Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Inga Navlickienė sako, kad toks vietos žmonių pasirinktas būdas kai kur pasiteisino ir leido nuošliaužas bent kuriam laikui pristabdyti. Tačiau ilgainiui tapo akivaizdu, kad vietinių pastangų neužteks. Specialistė sako, kad buvo būtina atsakyti į svarbiausią klausimą – ne kaip užmaskuoti jau atsiradusias pažaidas, o kaip sustabdyti jas sukeliančius procesus. Savivaldybė dėl Sudargo piliakalnių būklės ne kartą kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, vyko susitikimai su geologais, hidrologais, Vidaus vandens kelių direkcijos ir kitų institucijų atstovais. Piliakalniai vertinti ir nuo sausumos, ir nuo Nemuno pusės plaukiant laivu. 2022 m. pavasarį, Vorpilio šlaite į Nemuno pusę susiformavus didelei naujai nuošliaužai, surengta jungtinė įvairių sričių specialistų apžiūra. Tuomet konstatuota, kad problemą lemia ne viena priežastis. Piliakalnių šlaituose nuolat srūva šaltiniai, vanduo kaupiasi tarp moreninių grunto sluoksnių, šlaitai yra statūs, o jų papėdes veikia Nemunas.
Konkretūs sprendimai
Esminis lūžis įvyko pradėjus įgyvendinti iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2024–2026 metų programos finansuojamą projektą. Jame buvo numatyti taikomieji tyrimai ir techninio tvarkybos projekto parengimas. 2024 metais projektui skirta 65,7 tūkst. eurų, iš jų 54,6 tūkst. eurų – valstybės biudžeto, o 11,1 tūkst. eurų – savivaldybės lėšos. 2025 metais skirta dar 64,2 tūkst. eurų, iš jų 53,3 tūkst. eurų finansavo valstybė, 10,9 tūkst. eurų – savivaldybė. Finansavimas numatytas ir šiemet, tačiau galutinė projektavimo darbų vertė paaiškės užbaigus visas procedūras. Pasak I. Navlickienės, nuo 2024 m. pradėti išsamūs inžineriniai topografiniai, geologiniai ir hidrologiniai tyrimai. Vertintas gruntinio bei giluminio vandens poveikis, ieškota tinkamiausių jo surinkimo ir reguliavimo sistemų, analizuota grunto sandara, galimi šlaitų stabilizavimo ir papėdžių sutvirtinimo sprendiniai. O techninis projektas buvo rengiamas bendradarbiaujant Šakių rajono savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros infrastruktūros centrui. Pastarasis atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą, dokumentaciją ir bendravimą su rangovais bei projektuotojais. Šį antradienį vykęs nuotolinis susitikimas buvo skirtas techniniams projekto sprendiniams ir darbų etapams aptarti. Projektavimo formalumus, sako I. Navlickienė, numatoma užbaigti rugsėjį. Tačiau tai dar nereiškia, kad rudenį prasidės ir fiziniai darbai piliakalniuose.
„Svarbiausia, kad moksliniai tyrimai jau atlikti ir projektas leidžia pasakyti, ką reikia daryti. Visa kita dabar tampa laiko ir pinigų klausimu“, – situaciją apibendrina I. Navlickienė ir džiaugiasi, kad rengiant projektą dirbo aukščiausios kvalifikacijos šalies specialistai, turintys sudėtingų kultūros paveldo objektų ir slenkančių šlaitų tvarkymo patirties.
Pradėti siūloma nuo Vorpilio
Projektuotojai numatė darbus vykdyti etapais. Pirmasis prioritetas būtų Burgaičių piliakalnis, vadinamas Vorpiliu, kuris yra ir vienas labiausiai pažeistų, ir vienas vaizdingiausių visame komplekse. Nuo jo atsiveria kelių piliakalnių bei Nemuno slėnio panorama. Numatomi darbai, pasakoja specialistai, sudėtingi, nes pirmiausia reikėtų suvaldyti šlaituose ir jų vidiniuose grunto sluoksniuose besikaupiantį vandenį, įrengti drenažo sistemas, stabilizuoti grunto masę ir sutvirtinti papėdes. Be to, net ir gavus visą reikalingą finansavimą, vieno piliakalnio sutvarkymas dėl technologinių reikalavimų užtruktų ne vienerius metus. Rajono meras Raimondas Januševičius pripažįsta, kad savivaldybė daugelį metų neturėjo aiškaus techninio atsakymo, kaip stabdyti piliakalnių slinkimą.
„Dabar atsakymas pagaliau yra, tačiau atsirado kitas iššūkis – projekto finansinis mastas. Pristatyta darbinė sąmata rodo, kad visų numatytų etapų įgyvendinimas galėtų kainuoti apie 13 mln. eurų, o vien pirmojo etapo vertė viršytų 4 mln. eurų. Pagal šiuo metu taikomas finansavimo gaires, savivaldybės indėlis galėtų siekti iki 40 proc. projekto vertės. Šios sumos dar gali būti tikslinamos, tačiau jau dabar akivaizdu, kad savivaldybė tokio projekto savo jėgomis įgyvendinti negalėtų“, – atviras rajono vadovas.
Todėl artimiausias žingsnis – kreiptis į Kultūros paveldo departamentą, Kultūros ministeriją ir Vyriausybę, ieškant valstybės lygmens sprendimo ir kitų finansavimo šaltinių. Savivaldybės vadovas garsiai svarsto, kad Sudargo piliakalniai nėra vien vietinės reikšmės lankytinas objektas – tai nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo kompleksas, todėl jo išsaugojimas negali būti paliktas tik vieno rajono finansinėms galimybėms.
Stebi kasdien
Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė sako, kad piliakalnių slinkimas seniūnijai jau seniai tapęs nuolatiniu rūpesčiu. Naujos pažaidos atsiranda beveik kasmet, o šį pavasarį – po sniegingos žiemos ir įšalo sezono – jų pastebėta ir vėl. Pasak seniūnės, žmonės, atvykstantys pasivaikščioti ir pasigrožėti Nemunu, nuošliaužų greičiausiai nepastebi, nes atvyksta pasigrožėti, pasimėgauti gamta. Tačiau seniūnija šlaitų būklę stebi ir naujas pažaidas fotografuoja, fiksuoja. Pavasarį slinktys geriau matomos plika akimi, o vasarą jas dažnai pridengia sužėlusi augmenija. R. Grigaitienė neslepia norinti, kad procesai vyktų sparčiau, tačiau kartu pripažįsta, kad kovoti su gamta nėra paprasta. Piliakalnių būklei įtakos turi dirvožemis, požeminiai šaltiniai, krituliai, įšalas, Nemuno poveikis ir šlaitų statumas. Ji atsargiai vertina ir gyventojų vis pakartojamą nuomonę, esą slinktys prasidėjo tik dėl anksčiau iškirstų medžių – vienos akivaizdžios priežasties nereiktų ieškoti. Seniūnė tikisi, kad techninis projektas netaps dar vienu stalčiuje nugulančiu dokumentu ir jis virs realiais darbais. O kol kas ją džiugina bent tai, kad įgyvendinamas Vorpilio piliakalnio prieigų pritaikymo žmonėms su negalia projektas. Jį baigus, daugiau lankytojų galės patogiai pasiekti apžvalgos vietą ir susipažinti su Sudargo piliakalnių kompleksu.
Bronius iš Veršių:
