Po trečiojo šių metų ketvirčio II pensijų pakopoje toliau kaupia apie 730 tūkst. gyventojų, o prašymų nutraukti skaičius – net 11 kartų mažesnis nei pirmąjį ketvirtį, skelbiama Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pranešime spaudai.
Skelbiama, kad liepos–rugsėjo mėnesiais kaupimą bendrąja tvarka, t. y. pasinaudoję „langu“, nutraukti nusprendė 3,4 proc. gyventojų, skaičiuojant nuo metų pradžioje buvusio kaupusiųjų skaičiaus. Tai yra 2,2 karto mažiau nei antrąjį ketvirtį ir beveik 11 kartų mažiau nei pirmąjį. Taigi iš viso nuo reformos pradžios tokį sprendimą priėmė 46 proc. II pakopos dalyvių.
„Didžiausią sprendimų pasitraukti bangą matėme metų pradžioje – vėlesniais mėnesiais ji nuosekliai slūgo. Kartu matome, kad gyventojai ne tik tęsia kaupimą, bet ir jį atnaujina ar pradeda – šiemet, iki spalio 15 d., sudaryta apie 38 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių. Šiuo metu II pakopoje kaupia apie 730 tūkst. dalyvių, kurie šiandien investuoja į didesnį finansinį savarankiškumą senatvėje“, – sako LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas.
Per sausį–rugsėjį II pakopos pensijų fondai dalyviams uždirbo 542 mln. eurų investicinės grąžos. Po trečiojo ketvirčio fonduose sukaupto gyventojų turto vertė siekia 5,3 mlrd. eurų. Taigi kaupimą tęsiantys dalyviai savo sąskaitose išlaiko šį uždirbtą prieaugį, kuris kartu su tolesnėmis įmokomis yra toliau investuojamas ir generuoja papildomą grąžą.
Liepos–rugsėjo mėnesiais 851 gyventojas (apie 0,1 proc. dalyvių, skaičiuojant nuo metų pradžios) lėšas atsiėmė dėl sunkios ligos, 4,3 tūkst. (apie 0,3 proc.) – likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. Tuo metu 2,7 tūkst. (apie 0,2 proc.) dalyvių pasinaudojo galimybe išsiimti tik 25 proc. sukauptos sumos ir likusias lėšas paliko toliau augti II pakopoje.
Pasinaudoję „langu“ kaupimą nutraukė 47,8 tūkst. (apie 3,4 proc.) dalyvių. Vienam jų vidutiniškai teko daugiau kaip 10,1 tūkst. eurų sukauptų lėšų. Iš šios sumos 2,8 tūkst. eurų buvo pervesta į „Sodrą“ ir virto papildomais pensijų apskaitos vienetais. Likusius 7,4 tūkst. eurų gavo pats dalyvis. Didžiąją šios sumos dalį sudarė fondų uždirbta investicinė grąža – 4,2 tūkst. eurų, o 3,2 tūkst. eurų – paties dalyvio įmokos.
Iš viso trečiąjį ketvirtį kaupimą baigusiems gyventojams išmokėta 351,3 mln. eurų. Iš jų apie 149,7 mln. eurų sudarė pačių dalyvių įmokos, o 201,6 mln. eurų – fondų uždirbta investicinė grąža. Dar 132,1 mln. eurų buvo pervesta į „Sodrą“.
Nors senatvės pensijos Lietuvoje pastaraisiais metais auga, atotrūkis nuo darbo pajamų išlieka didelis. „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį vidutinė senatvės pensija siekė maždaug 747 eurus, o naujausias vidutinis darbo užmokestis į rankas – jau beveik 1,6 tūkst. eurų. Taigi vidutinė pensija šiuo metu prilygsta maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo į rankas.
Pajamų senatvėje svarbą rodo ir skurdo rodikliai. „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. Lietuvoje skurdo riziką patyrė apie 39 proc. 65-erių metų ir vyresnių gyventojų – šis rodiklis daugiau nei dvigubai viršijo Europos Sąjungos vidurkį, siekusį apie 16 proc.
Ilgesnėje perspektyvoje iššūkių daugės ir dėl visuomenės senėjimo. Rugsėjį paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje Lietuvos bankas skaičiuoja, kad iki 2050 m. 63-erių metų ir vyresni gyventojai gali sudaryti jau apie trečdalį šalies visuomenės – jų dalis padidėtų nuo 23 iki 34 proc. Tuo metu darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėtų nuo 55 iki 51 proc.
„Šie skaičiai rodo, kad ateityje mažėjančiai dirbančiųjų daliai teks užtikrinti pajamas vis didesniam pensinio amžiaus gyventojų skaičiui. Todėl vien valstybinės pensijos gali nepakakti – dalį būsimų pajamų senatvei žmogui teks susikurti pačiam. Tai lemia ne tik demografiniai pokyčiai ar viešųjų finansų tvarumo iššūkiai, bet ir poreikis užsitikrinti didesnį finansinį saugumą senatvėje“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas ir priduria, kad išėjus į pensiją kasdienės žmogaus išlaidos nedingsta, tačiau pajamos gali sumažėti daugiau nei perpus. Nenorint dvigubai mažinti savo poreikių ar gyvenimo lygio pensiniame amžiuje, svarbu iš anksto pasirūpinti ne vienu būsimų pajamų šaltiniu.
Birutė iš Šakių:
