
Jei kaimynystėje laikomas šuo nuolat ištrūksta ir gąsdina aplinkinius, žinokite – už gyvūno elgesį ir saugumą visada atsako jo šeimininkas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad augintinio laikytojas privalo užtikrinti, jog gyvūnas nekeltų pavojaus žmonėms ar kitiems gyvūnams. Jei šuo kelia grėsmę ar jo nepavyksta suvaldyti, apie tai galima pranešti policijai, savivaldybei arba VMVT.
Neretai nerimą kelia ne atsitiktinai sutiktas gyvūnas, bet šalia gyvenantis šuo, dėl kurio elgesio nesijaučiame saugūs.
„Šeimininkas savo šunį pažįsta geriausiai, todėl turėtų žinoti, kaip jis reaguoja į nepažįstamus žmones, kitus gyvūnus ar neįprastas situacijas. Jei šuo linkęs pulti, veržtis prie žmonių ar jį sunku suvaldyti, nereikėtų laukti, kol įvyks incidentas. Šuo turi būti suvaldytas tiek namų aplinkoje, tiek viešoj vietoje“, – sako VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Kristina Ulienė bei pabrėžia, kad už šuns kontrolę atsako jo laikytojas, kuris turi pasirūpinti, kad šuo negalėtų savavališkai ištrūkti iš jam skirtos teritorijos ar be priežiūros patekti į viešąją erdvę. Viešose vietose šuo turi būti vedamas su pavadėliu, kad jį būtų galima saugiai suvaldyti, o prireikus naudojamas antsnukis.
„Apie netinkamai prižiūrimą ar aplinkiniams pavojų keliantį šunį galima pranešti policijai, savivaldybei arba VMVT“, – skelbia VMVT.
Pranešimą gavusi policija, savivaldybė ar VMVT pagal savo kompetenciją gali pradėti administracinio nusižengimo teiseną, įvertinti aplinkybes ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones. Jeigu šuo puola žmogų ar kyla tiesioginis pavojus jo sveikatai ar gyvybei, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Anot VMVT, vien tai, kad šuo elgiasi agresyviai ar dėl jo elgesio aplinkiniai jaučiasi nesaugiai, savaime nereiškia, kad gyvūnas bus konfiskuotas. Gyvūno konfiskavimas yra viena iš Administracinių nusižengimų kodekse numatytų poveikio priemonių, tačiau ji taikoma įvertinus konkretaus atvejo aplinkybes.
Pasak VMVT specialistų, atsargiai reikėtų elgtis ir sutikus nepažįstamą šunį. Nereikėtų prie jo staiga artintis, bandyti liesti ar glostyti be šeimininko leidimo. Jeigu šuo žmogui įkando, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Medikai įvertins sužeidimą ir nuspręs, ar reikalingos papildomos profilaktikos priemonės. Nors pasiutligės rizika Lietuvoje yra labai maža, po gyvūno įkandimo ją kiekvienu atveju turėtų įvertinti specialistai.
VMVT ragina gyventojus reaguoti pastebėjus, kad nekontroliuojamas ar netinkamai prižiūrimas gyvūnas kelia pavojų aplinkiniams. Atsakingas laikytojo elgesys ir laiku priimtos saugumo priemonės gali padėti išvengti rimtesnių incidentų.
Eduardas iš Griškabūdžio:






