Šakių rajono savivaldybė jau ne vienerius metus finansinėmis paskatomis siekia į rajoną pritraukti trūkstamus specialistus. Nuo 2023 m. įvairiomis paramos priemonėmis pasinaudojo dešimt švietimo ir sveikatos priežiūros darbuotojų, tačiau kai kurių specialistų rajono įstaigoms ir toliau trūksta. Apie tai kalbėta ir ketvirtadienį vykusiame savivaldybės Trūkstamos kvalifikacijos specialistų pritraukimo komisijos posėdyje, kuriame nagrinėti Lukšių Vinco Grybo gimnazijos prašymai į trūkstamų specialistų sąrašą įtraukti matematikos mokytojo ir mokyklos psichologo pareigybes.
Mokytojų trūkumas – ne vienos mokyklos problema
Posėdyje, kuriam pirmininkavo vicemerė Gintautė Didžbalienė, Lukšių gimnazijos situacija tapo atspirties tašku platesnei diskusijai apie pedagogų trūkumą rajone.
Kaip paaiškėjo, Lukšių gimnazijai šiuo metu trūksta pagrindinio matematikos mokytojo. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas paaiškino, kad anksčiau Lukšiuose matematiką dėsčiusi, o VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijoje fizikos mokiusi pedagogė šiemet Šakiuose gavo visą darbo krūvį. Tad Lukšiams vėl tenka ieškoti matematikos mokytojo.
Ši situacija atspindi platesnę rajono mokyklų problemą – ypač sunku rasti tiksliųjų mokslų mokytojų. Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad dalis būsimųjų pedagogų pradeda dirbti dar studijuodami, todėl laisvų specialistų pasirinkimas nėra didelis. Situaciją apsunkina ir natūrali pedagogų kaita – vyresniems mokytojams baigiant profesinę veiklą, juos pakeisti ne visada atsiranda kam.
Vis dėlto svarstant Lukšių gimnazijos prašymą paaiškėjo, kad atskirai įtraukti matematikos mokytojo pareigybės į trūkstamų specialistų sąrašą nėra būtinybės. Jame jau numatyta bendrinė mokytojo pareigybė, todėl nuspręsta laikytis nuostatos pedagogų neskirstyti pagal dėstomus dalykus. Tokia tvarka leidžia skatinimo priemones taikyti skirtingų dalykų mokytojams, atsižvelgiant į konkrečių ugdymo įstaigų poreikius.
Tačiau vien tai, kad mokytojo pareigybė įtraukta į sąrašą, dar negarantuoja finansinės paramos. Įstaiga turi pagrįsti specialisto trūkumą, pateikti darbuotojo paiešką patvirtinančius dokumentus ir laikytis nustatytos kreipimosi tvarkos.
Psichologų reikia ne tik mokyklose
Daugiau diskusijų komisijos posėdyje sukėlė Lukšių gimnazijos prašymas į trūkstamų specialistų sąrašą įtraukti mokyklos psichologo pareigybę. Šio specialisto ugdymo įstaigai trūksta jau dabar, o papildomas poreikis gali atsirasti įgyvendinant visos dienos mokyklos projektą.
Komisijai teko apsispręsti, ar į sąrašą įtraukti būtent mokyklos psichologą, ar bendrinę psichologo pareigybę. Atkreiptas dėmesys, kad tokių specialistų poreikis aktualus ne vien švietimo įstaigoms. Psichologai reikalingi ir sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų bei kitose srityse, todėl pernelyg siauras pareigybės apibrėžimas apribotų galimybes jiems taikyti savivaldybės skatinimo priemones.
Kartu aptarti ir skirtingose įstaigose psichologams keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Svarbu ne tik pritraukti darbuotoją, bet ir įvertinti jo pasirengimą teikti reikalingas paslaugas.
Galiausiai sutarta siūlyti į trūkstamų specialistų sąrašą įtraukti bendrinę psichologo pareigybę, neapsiribojant viena veiklos sritimi. Tokiu atveju dėl paramos galėtų kreiptis įvairios rajono įstaigos, pagrindusios tokio darbuotojo poreikį.
Nuo stipendijų iki 20 tūkst. eurų
Finansinėmis paskatomis specialistus į Šakių rajoną siekiama pritraukti jau ne pirmus metus. Pirmoji skatinimo tvarka savivaldybėje patvirtinta dar 2020 m., o 2023 m. pradėjo veikti trūkstamos kvalifikacijos specialistų pritraukimo skatinimo priemonių finansavimo programa, kuri 2024 m. buvo atnaujinta.
Joje numatytos įvairios paramos galimybės, priklausančios nuo specialisto profesijos ir konkrečių aplinkybių. Viena didžiausių paskatų – iki 20 tūkst. eurų vienkartinė išmoka būstui rajone įsigyti, statyti ar rekonstruoti. Taip pat numatytos vienkartinės ir kasmetinės išmokos, 350 eurų mėnesinės stipendijos studentams, galimybė kompensuoti pusę studijų kainos ar dalį rezidentūros išlaidų.
Parama pasinaudoję specialistai įsipareigoja nustatytą laikotarpį dirbti rajono įstaigose. Taip siekiama, kad savivaldybės investicijos padėtų ne tik trumpam užpildyti laisvas darbo vietas, bet ir ilgesniam laikui išlaikyti reikalingus darbuotojus.
Per trejus metus – dešimt paramos gavėjų
Pasak savivaldybės specialistų, nuo programos įgyvendinimo pradžios iki šių metų spalio skatinimo priemonėmis pasinaudojo dešimt specialistų. Didžiausią – 20 tūkst. eurų vienkartinę paramą būstui statyti, rekonstruoti ar įsigyti – gavo keturi specialistai: dvi mokytojos, viena slaugytoja ir viena gydytoja.
Dar dvi gydytojos pasinaudojo galimybe trejus metus gauti po 7 tūkst. eurų metinę išmoką. Per visą laikotarpį kiekvienai jų numatyta po 21 tūkst. eurų. Vienai mokytojai skirta 7 tūkst. eurų vienkartinė išmoka, o trims slaugytojoms kompensuojama pusė studijų kainos. Šios paramos dydis priklauso nuo studijų kainos, todėl bendra kompensacijų suma gali skirtis.
Taigi iš dešimties paramą gavusių specialistų septyni dirba sveikatos priežiūros, trys – švietimo srityje. Vis dėlto šie skaičiai dar neatskleidžia, kiek finansinės paskatos padėjo sumažinti specialistų trūkumą rajone.
Be to, dar pernai birželį savivaldybės taryba pritarė bendradarbiavimui su Marijampolės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, siekiant finansinėmis paskatomis pritraukti trūkstamų pareigūnų, kurie įsipareigotų rajone dirbti bent penkerius metus. Tačiau iki šiol pagal šią programą nesulaukta nė vieno policijos pareigūno prašymo.
Poreikiai didesni už galimybes
Šiame komisijos posėdyje išryškėjo ir kita specialistų pritraukimo pusė – finansinių galimybių ribos. Nors įvairios rajono įstaigos susiduria su darbuotojų trūkumu, savivaldybė negali užtikrinti paramos visiems, todėl kiekvienu atveju tenka vertinti poreikio pagrįstumą ir ieškoti lėšų.
Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis atkreipė dėmesį į platesnę problemą – valstybės atsakomybę už specialistų rengimą bei jų trūkumą. Jo vertinimu, vis daugiau šių problemų paliekama spręsti savivaldybėms, iš kurių tikimasi finansinių paskatų ir gydytojams, ir mokytojams, ir policijos pareigūnams.
Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė pabrėžė, kad komisijai tenka nustatyti specialistų pritraukimo prioritetus.
„Nori visi. 20 tūkst. nesimėto“, – kalbėjo ji ir pabrėžė, kad ypač aktualus tiksliųjų mokslų mokytojų ir gydytojų trūkumas.
Komisijos nariai taip pat diskutavo, ar būtų tikslinga iš anksto biudžete numatyti lėšų specialistams pritraukti. Vis dėlto pripažinta, kad sudėtinga prognozuoti, kokių darbuotojų ir kada prireiks, todėl finansavimo galimybių dažnai tenka ieškoti jau atsiradus konkrečiam poreikiui.
Tiesa, net ir radus lėšų, finansinė parama negali būti skiriama vien remiantis įstaigos išsakytu poreikiu. Posėdžiui pirmininkavusi G. Didžbalienė akcentavo būtinybę laikytis nustatytos tvarkos – įstaigos turi pateikti darbuotojo trūkumą ir jo paieškas pagrindžiančius dokumentus. Komisija įvertina aplinkybes ir teikia rekomendacijas, o galutinį sprendimą dėl finansavimo priima savivaldybės meras.
Birutė iš Šakių:
