Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kapinėse netrūksta sujudimo: tvarkomi artimųjų kapai, grėbiami lapai, sodinamos gėlės. Tačiau tarp prižiūrimų kapaviečių pasitaiko ir tokių, kuriomis niekas nesirūpina. Kas laukia šių kapų, kai nebelieka kam jais pasirūpinti? Aplinkos ministerija primena, kad ilgą laiką neprižiūrima kapavietė, atlikus nustatytas procedūras, gali būti perduota kitiems asmenims, kurie ateityje joje galėtų laidoti savo artimuosius. Vis dėlto, kaip rodo kelių Šakių rajono seniūnų praktika, teisės aktuose numatytos galimybės ir kasdienė kapinių realybė skiriasi.
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius prisimena, kad prieš bene šešerius metus miesto kapinėse prie apleistų kapaviečių jie paliko įspėjamuosius pranešimus. Tuomet ši iniciatyva sulaukė aistringų gyventojų reakcijų – dalis tuo piktinosi, tvirtino kapus prižiūrintys. Pasak seniūno, šiuo metu ankstesnė praktika Šakiuose jau nebetaikoma, o neprižiūrimų kapaviečių seniūnija atskirai neskaičiuoja, bet pastebėtas apleistas vietas pagal galimybes aptvarko.
D. Jasevičius atviras – oficialus kapavietės pripažinimas neprižiūrima yra ilga procedūra.
„Pirmiausia turi būti įspėjamai už kapo priežiūrą atsakingiems asmenims, vėliau, jei niekas nepasikeičia, klausimą svarsto komisija. Čia, žinot, ilga ir sudėtinga ceremonija“, – aiškino seniūnas pridurdamas, kad net ir oficialiai pripažinus kapavietę neprižiūrima, praktinis klausimas lieka sudėtingas, nes nors toje kapavietėje ateityje ir galėtų būti laidojama, būtina išsaugoti paminklą ir įrašus apie anksčiau palaidotus žmones. Seniūnas abejoja, ar tokia galimybė Šakiuose apskritai būtų paklausi, nes, pasak seniūno, vietos laidojimui pakanka naujosiose kapinėse, todėl nėra poreikio imtis sudėtingų procedūrų vien tam, kad būtų galima panaudoti senas kapavietes. Dėl to seniūnija dažniau pasirūpina bent minimalia apleistų kapų priežiūra.
Panašios praktikos laikomasi ir Lukšių seniūnijoje. Seniūnas Vytautas Andziulevičius pasakoja, kad prieš Vėlines seniūnijos darbuotojai papildomai apžiūri kapines, nupjauna žolę ir sutvarko labiau apleistas vietas.
„Šiomis dienomis dar pereisiu pats, pažymėsiu, kurie kapai apleisti – kad nebūtų bent iki kelių žolė. Paimsim, aptvarkysim, atstatysim tą bendrą vaizdą“, – kalbėjo seniūnas.
Anot jo, neprižiūrimų kapaviečių Lukšiuose pasitaiko, tačiau jų nėra tiek daug, kad tai taptų sunkiai išsprendžiama problema. Jeigu žinomi artimųjų kontaktai, pirmiausia su jais susisiekiama telefonu ir paprašoma pasirūpinti kapu. Lukšiuose anksčiau taip pat buvo naudojami įspėjamieji pranešimai. Nors kai kurie gyventojai dėl jų įsižeidė ar piktinosi, seniūnas pastebi, kad dauguma sureagavo ir kapavietes susitvarkė.
Atvejų, kai dėl nepriežiūros būtų tekę oficialiai perduoti kapavietę kitiems asmenims, jo teigimu, nepasitaikė. Tačiau seniūnas pripažįsta, kad ne visais atvejais kapų nepriežiūrą lemia artimųjų abejingumas. Kartais tiesiog nebelieka žmonių, galinčių jais pasirūpinti. Jis prisiminė visai neseniai gavęs moters iš Panevėžio prašymą. Ji paaiškino esanti paskutinė iš giminės, o Lukšių kapinėse likę artimųjų kapai, kurių prižiūrėti ji jau nebegalinti, todėl prašė kapavietę tiesiog panaikinti.
„Tai, žinokit, skauda man širdį – prapuola juk visa giminės istorija... Tarsi nutrinti nuo žemės paviršiaus...“ – jautriai kalbėjo seniūnas.
Jis svarsto, kad tvarkant tokias kapavietes labai svarbu išsaugoti bent akmenis su palaidotųjų vardais ir pavardėmis. Tai leistų išsaugoti bent žinią apie ten palaidotus žmones, jei po daugelio metų jų pradėtų ieškoti palikuonys.
„Nelabai ranka kyla vartyti paminklus, kryžius. Yra moralė ir žmogiškumas“, – kalbėjo V. Andziulevičius.
Kada kapavietė pripažįstama neprižiūrima? Aplinkos ministerija primena, kad vien netvarkingas ar apžėlęs kapas dar nereiškia, jog jis oficialiai laikomas neprižiūrimu. Pagal Kapinių tvarkymo taisykles tokiu gali būti pripažintas ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkytas kapas, tačiau tam būtina atlikti nustatytas procedūras. Jeigu kapavietė neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas turi raštu įspėti už jos priežiūrą atsakingą asmenį. Jei per metus nuo įspėjimo įteikimo kapavietė nesutvarkoma, informacija perduodama savivaldybei, o duomenys apie galimai neprižiūrimą kapavietę paskelbiami jos interneto svetainėje. Galutinį sprendimą priima speciali komisija, kuri kapavietę vertina ne vieną kartą. Sprendimas gali būti priimtas ne anksčiau kaip po dvejų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo informacijos paskelbimo. Taigi kapavietė negali būti perduota kitiems vien todėl, kad kurį laiką buvo netvarkoma. Oficialiai apleista pripažintos kapavietės priežiūrą gali perimti kiti asmenys, tačiau pirmenybė teikiama joje arba tose pačiose kapinėse palaidotų žmonių giminaičiams. Be to, galimybė tokioje kapavietėje laidoti taip pat nėra automatinė – nuo paskutinio palaidojimo turi būti praėję ne mažiau kaip 50 metų, o esamas paminklas ir įrašai privalo būti išsaugoti.
Kiek Šakių rajone yra oficialiai neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių, bendros statistikos nėra. Šakių savivaldybės administracijos Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis paaiškino, kad tokie duomenys centralizuotai nekaupiami, o informaciją apie kapaviečių būklę turi atskiros seniūnijos. Vedėjas pripažino, kad ateityje tokią informaciją galbūt vertėtų susisteminti ir savivaldybės mastu.
Bent jau Šakių ir Lukšių seniūnijų patirtis rodo, kad praktikoje dažniau apsiribojama įspėjimais, pokalbiais su artimaisiais ar pačių seniūnijų darbuotojų pagalba tvarkant apleistus kapus. Nors teisės aktai numato ir galimybę tokias kapavietes perduoti kitiems, pašnekovų teigimu, jų seniūnijose šiuo metu tam poreikio nėra. Artėjant Vėlinėms didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad kapinės būtų sutvarkytos, o ir tie kapai, prie kurių nebėra kam ateiti, neliktų visiškai apleisti.
Birutė iš Šakių:
