Giedrė PLEČKAITYTĖ

Lekėčių seniūnijos Jančių kaime gyvenanti Helinos ir Gintauto Skladų šeima negali atsigauti nuo jų namus prieš savaitę laiko užpuolusių mažų muselių, vadinamųjų moškių, antplūdžio. Žmonės sako, jog pirmą kartą regi tiek daug mašalų, per kuriuos neįmanoma ne tik į lauką išeiti, bet ir namuose ramiai būti.

Nuotr. Namų šeimininkė Helina sako negalinti net ramiai namuose būti, nes ir viduje mašalai neduoda ramybės.

Užpuolė moškės

Apie kraujasiurbius mašalus, pas mus dar vadinamas moškes,  tikriausiai, esame girdėję kiekvienas. Beveik kasmet respublikinė spauda vasaros pradžioje informuoja apie mašalų antplūdžius, kankinančius ne tik žmones, bet ir gyvulius. Beje, bene labiausiai šalyje nuo jų kenčia dzūkai, gyvenantys šalia Nemuno. Tačiau gyvenimas parodė, jog, net prasidėjus rudeniui, nuo jų kenčia ir Lekėčių seniūnijos Jančių kaime gyvenanti H. ir G. Skladų šeima. Namų šeimininkė pasakojo, kad šviečiant saulei ant naujai plastikinėmis lentelėmis apkalto namo moškių pritupia tiek, kad net iš tolo juoduoja. „Negaliu atidaryti net langų kambarių išvėdinimui, moškės tiesiog lenda į vidų. Nežinau, kaip kovoti su jomis“,- tikino Helina. Ką jau kalbėti apie buvimą lauke dienos metu. Šeimininkai pasakojo, jog dabar į lauką apskritai neįmanoma išeiti, nes mažos muselės gelia kaip pasiutusios. „Esu elergiška moškių įkandimui, todėl kai įkanda, negaliu kentėti, nusikasau. Per tas moškes negaliu net ūkio darbų dirbti. Negana to, dar ir šunys kenčia juo jų“,- pasakojo H. Skladienė. Šeimos galva Gintautas tikino, jog pernai moškių irgi būta, tačiau tokį antplūdį jie regi pirmą kartą.

 
Suaktyvėjo kraujasiurbiai

Marijampolės aplinkos apsaugos  departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Vidmantas Olensevičius teigė, jog šiemet šalyje nebuvo atliekamas masinis mašalų naikinimas. Anksčiau Lietuva su Kalingrado sritimis į Nemuną pildavo specialias medžiagas šių kraujasiurbių naikinimui. Apskritai moškes palankiausia naikinti tada, kai jos yra lervos stadijoje. „Tuo metu tam tikras cheminis elementas, nepavojingas vandenyje esančiai faunai ir florai, pilamas į vandenį. Ankstesniais metais tai buvo daroma. Kiek teko girdėti, tai buvo pakankamai efektyvu“, - teigė aplinkosaugininkas. Šakių aplinkos apsaugos agentūra lig šiol nėra gavusi nė vieno gyventojo skundo dėl masinio mašalų antplūdžio. „Kad šiemet be proto daug kraujasiurbių – tai  faktas. Turbūt kiekvienas pajuto ir miške, ir prie vandens telkinių, ir netgi kieme, kad jie ramybės neduoda. Žinoma, tam įtakos turi šiemet ypač dauginimuisi tinkami metai, kai vyrauja subtropinis klimatas - ore didelė drėgmė ir šilumos pakanka“,- kalbėjo aplinkosaugininkas. Pasak jo, nereikia stebėtis, kad šiuo metu tiek daug moškių. Rugpjūčio paskutinė diena, bet pakankamai šiltas oras. „Kraujasiurbiai ramybę duos tada, kai nakties temperatūra nukris žemiau dešimties laipsnių. Dabar, kai vakarais vyrauja - 20, naktimis -  15 laipsnių, todėl jie ir tokie aktyvūs“,- teigė V. Olensevičius. Pastebima, jog ir įvairūs purškalai, skirti kraujasiurbiams atbaidyti, dabar neveiksmingi, neapsaugo nuo įkandimų. Beje, šiuo metu, anot inspektoriaus, ypač aktyvios pasidarė erkės. „Kiek tenka reiduoti, vaikščioti po miškus, labai daug parsineši ir erkių. Artėja ramybės sezonas, tai todėl šie kraujasiurbiai tikrai nemiega“,- sakė V. Olensevičius.

Šakių veterinarijos vaistinės darbuotojos patikino, kad šiomis dienomis žmonės ypač dažnai teiraujasi apie preparatus nuo uodų. Besikreipiančiųjų dėl moškių naikinimo pasitaiko ypač retai. Tačiau vaistininkė teigė, jog prekyboje yra net trijų gamintojų preparatai, tinkami kraujasiurbių naikinimui lauke, purškiant chemiją tiesiog ant namo sienų.