Asta GVILDIENĖ

Praėjusį pavasarį išrinktos rajono tarybos veikla netruko įsibėgėti. Pradėję naujus metus domimės, kokie buvo 2011 – ieji žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo? Kaip jie vertina savo darbo rezultatus? Kokį mato gyvenimą? Apie tai jau diskutavome su pirmuoju nepriklausomai kandidatavusiu tarybos nariu Edmundu Rinkevičiumi ir Irena Haase. Apie tai kalbiname kitą opozicijoje dirbantį tarybos narį Antaną Burkšaitį, kuriam ši kadencija jau ketvirtoji.

Nuotr. Opozicijoje dirbantis tarybos narys A.Burkšaitis mano, kad opozicija – tai metas, kada galima loti ir nebūti atsakingam.

Ar keitėsi darbas taryboje per keletą kadencijų?

Antano Burkšaičio teigimu, peržvelgiant praėjusių kadencijų veiklą, darbas taryboje kiekvienais metais gerėja, mažėja konfliktų, atsiranda politinė kultūra, daugėja demokratijos. Susikalbėjimo, bendravimo ir pakantumo vienas kitam irgi reikia išmokti. Ankstesnėse kadencijose buvo daug daugiau priešpriešos ir išskirtinių nuomonių.

 
Ko daugiau matote šiandieniniame gyvenime: pozityvo, abejingumo ar negatyvo?

Visko gyvenime yra. Aš daugiau esu optimistas, todėl manau, kad pozityvo vis tik daugiau. Kitaip nebūtų žmonijos progreso. Šiandien jaučiu, kiek daug norime ir kiek daug iš kitų reikalaujame. Dažnai prisimenu labai išmintingus žodžius, kurių prasmę galbūt ir ne viesiems lemta suprasti: „Kiek mums mažai reikia ir kiek mums daug duota...“

Kaip pavyzdį galiu pateikti nuo pusės dvylikos iki pusės pirmos į dangų be perstojo šaudomus fejerverkus. Anksčiau nelabai kas išdrįsdavo taip linksmintis ir tiek išlaidauti. Ir ant stalų, rodos, nieko netrūksta... Žmonės važiuoja savaitgaliais į Klaipėdą pažiūrėti, kaip bangos jūroje siaučia... Kai ledai Nemunu pajuda, važiuoja ant Jurbarko tilto... Galbūt, kartais tik verkšlena, kad mažai turi, nes visuomet nori daugiau ir daugiau gauti. Pamirštame, kad gaudami turime ir kažką duoti.

Kaip žiūrite į visas pasaulio pabaigos pranašystes, į sunkesnę ekonominę situaciją?

Pasaulis jau toks yra, kad visuomet žmonija buvo kažkuo gąsdinama. Tai šaltuoju karu. Tai pasaulio pabaiga, kuri vis dar niekaip neateina. Tai krize. Tačiau kai kurie žmonijos sluoksniai nuo to vis tiek nukenčia. Vieni netenka darbo, kiti - pragyvenimo pajamų. Tačiau, manau, kad daugiausiai triukšmo sukelia vadinamoji vidutinioji klasė, kuri dar gali gyventi. Žemiausioji klasė gyvena blogiau, tačiau tyliai kabinasi į gyvenimą, bandydama išgyventi.

Šiandien mes negalime lygintis su Norvegija ar Švedija. Mes galime lygintis su tais, „su kuriais viename kalėjime sėdėjome“. Tačiau tik dabar suvokiame, kad nesame tokie gražūs ir geri, kokie norėtume būti.

Kaip taryba  pradėjo naujuosius metus?

Sakyčiau gana intensyviai, nes sausio mėnesį numatomi net du tarybos posėdžiai, kuriuose bus sprendžiami labai svarbūs klausimai. Vienas iš jų, rajono mokyklų pertvarkymas, nelaukiant 2015 metų. Aš dalyvauju ir Švietimo, kultūros bei sporto komiteto veikloje. Buvome susirinkę jau ne vieną kartą.
Galvoju, kad kai kurie mokyklų tinklo optimizavimo klausimai buvo užleisti. Juos reikėjo spręsti anksčiau ir nekankinti nei mokytojų, nei mokinių, nei jų tėvų. Tačiau geriau vėliau, negu niekada. Kokie bus rezultatai, matysime ateityje.

Ar sunku dirbti opozicijoje?

Iš tiesų, atvirkščiai. Labai lengva. Galima padaryti politinę karjerą. Gali būti visiems geras, sugalvoti kokių nors akcijų ir klausti kolegų, kodėl jūs to nedarot? Opozicija – tai metas, kada galima loti ir nebūti atsakingam. Tačiau viskas priklauso nuo to, koks esi. Vieni dirba kariaudami, kiti veda diplomatines derybas. Ir ne visuomet tarybos posėdžiuose priimami tie klausimai, kurie buvo išdiskutuoti ir patvirtinti komitetuose, nes atsiranda naujų, iki tol nežinomų faktų.

Aš esu toks, kad pirmiausiai bandau susitarti žmonių kalba, o tik po to skelbiu karą. Būna ir taip, kad karas nieko neišsprendžia. Problema tik pagilėja. Tai parodė ir karo Irake bei Afganistane pasekmės. Kur nesusitariama diplomatiniu būdu, ten situacija sparčiai pablogėja.

Kaip vertinate praėjusių metų tarybos darbą?

Kaip opozicijos atstovas turėčiau pasakyti, kad labai prastai, bet, iš tiesų, vertinu gerai. Darbo daug nebuvo, tačiau sprendimai priimti teisingi. Matant, kad kitose savivaldybėse iškilo daug finansinių ir teisinių problemų, net kai kurių klausimų sprendimai šiandien nagrinėjami teismuose, tai mūsų savivaldybėje, palyginus, viskas neblogai. Belieka, tik tikėtis, kad viskas ir toliau taip eitųsi, kaip iki šiol.

Ko palinkėtumėte savo kolegoms ir viso rajono žmonėms?

Visiems palinkėčiau tikėjimo, vilties ir meilės. Jei žmonės labiau vienas kitą mylėtų, mažiau problemų būtų. Galima susėsti ir viską išsiaiškinti gražiuoju, kad nereikėtų per laikraščius bartis ir koliotis. Atsirastų daugiau pozityvių straipsnių ir spaudoje. Gal žmonės pradėtų daugiau gėrio ieškoti, o ne tik tai, kas ką apgavo, nužudė, pavogė skaitytų.