Sandra JUŠKAITĖ

Birželio 29-ąją Šakių rajono savivaldybėje vyko Moterų namų – Krizių centro projekto „Mes galime gyventi kitaip“ pristatymas. Šio projekto pagrindinis tikslas – teikti pagalbą nuo smurto nukentėjusiems žmonėms, mažinti smurtą artimoje aplinkoje ir vykdyti prevencinę programą, kuri draustų ir sulaikytų smurtą.

Nuotr. D. Dovydė aiškino, kad keldinami turi būti vyrai, kurie nemoka gyventi, o ne moteris su vaikais.

Pirmiausiai reikia saugoti vaikus

Šį projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Šakių rajono savivaldybė ir Bendruomenės sveikatos centras. Projektą pristatė Moterų namų – Krizių centro prezidentė Daiva Dovydė.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio, pirmiausia reikia kreipti dėmesį į pačius mažiausius, nes jie nuo pat mažens mokosi viso to, ką mato savo aplinkoje. Taip pat vaikams reikėtų neleisti žiūrėti tų animacinių filmukų, kurie propaguoja blogį, nes jie gali daryti neigiamą įtaką augančio vaiko mąstymui.

 
D. Dovydė pasakojo, kad šeimose moterys dažniausiai naudoja psichologinį smurtą, o vyrai – fizinį. Be šių smurto rūšių dar yra išskiriamas seksualinis ir ekonominis smurtas. Ekonominis smurtas patiriamas tada, kai yra trukdoma susirasti darbą, grasinama, šantažuojama, verčiama duoti pinigų. Šeimose, kuriose yra smurtaujama, pirmiausiai pasireiškia psichologinis smurtas, nuo kurio įsiplieskia fiziniai veiksmai. Smurtaujančių šeimų vaikai elgiasi pagal tėvų rodomą pavyzdį. Kuo jaunesni vaikai patiria smurtą, kuo daugiau jie jo mato, tuo labiau pasireiškia destruktyvi įtaka.  Smurtas veikia ne tik smurto aukas, bet ir patį smurtautoją. Jis netenka artimųjų pasitikėjimo ir ryšio su jais, pagarbos, praranda darbo vietą. „Tačiau, kaip nubausti smurtautoją? Kiek kainuoja vieno žmogaus nebaudžiamumas? Kiek jis kainuoja valstybei ir mums visiems, mokesčių mokėtojams?“, – retorinius klausimus kėlė D. Dovydė. Yra paskaičiuota, kad vidutiniškai vienam žmogui smurto šeimoje padarinių kaštai siekia 40 eurų per metus.

Visi žino, kad smurtavimas šeimoje yra gana dažnas reiškinys, bet retai kada kas prašo pagalbos. Pasak D. Dovydės nuo smurto nukentėjusios moterys nesikreipia pagalbos, niekam garsiai to nepasakoja, nes bijo, kad gali būti dar blogiau, netiki įstatymais, nes mano, kad jie neveikia. Nukentėjusioji į nieką nesikreipia dar ir dėl nuolatinio vyro kartojimo, kad ji yra nenormali, nesveika ir pati kalta dėl visko. Tada moteris pradeda tikėti, kad ji yra dėl visko kalta ir galvoja, kad vyro agresija praeis ir viskas susitvarkys. Tačiau tai būna ne pabaiga, o tik dar didesnio smurto židinys. Jos pasilikimą su vyru lemia ir tai, kad moterys yra įpratusios kentėti, turi vaikų ir bijo, kad gali jų netekti.

Socialinė konsultantė Inga Kavaliauskaitė pristatė pagrindinius projekto „Mes galime gyventi kitaip“ uždavinius. Ji pasakojo, kad šis projektas bus vykdomas iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Jis skirtas smurtą patiriančioms aukoms nuo 16 iki 60 metų.

Šakių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnė Ieva Kucinaitė kalbėjo, kad įstatymas labai prasilenkia su baudžiamuoju kodeksu, teisininkų ir pareigūnų nuomonės yra visiškai skirtingos. Nuo gruodžio mėnesio yra užregistruota maždaug  30-40 baudžiamųjų bylų, tačiau teismui perduotos nagrinėti tik 4. Nagrinėjamos tik kelios bylos, nes psichologinio, ekonominio smurto baudžiamasis kodeksas neapibrėžia ir yra nagrinėjamos tik tos bylos, kurios tiesiogiai yra susijusios su grasinimais nužudyti. Pareigūnė I. Kucinaitė vykdė smurtautojo iškeldinimą iš namų, kuris vyko labai sunkiai. „Yra sunku viską vykdyti pagal įstatymus, kurių pagalba yra mažai kas padaroma, o kadangi įstatymai reikalauja per mažai, todėl ir policija yra bejėgė padaryti kažką daugiau“, – pasakojo pareigūnė.

Šiame renginyje dalyvavo ir kelios moterys iš Jonavos, jos atvažiavo pasisemti naujų idėjų, įspūdžių, nes savo mieste taip pat nori užsiimti panašia veikla. „Tokia veikla yra svarbi kiekviename mieste, nes visoje Lietuvoje yra ta pati problema. Reikia kovoti su smurtautojais ir ieškoti būdų, kaip juos sutramdyti“, – pasakojo viena iš Jonavos atstovių.

Kazlų Rūdos mero pavaduotoja Ramutė Vinikienė pasakojo, kad anksčiau, dirbdama socialinį darbą, susidurdavo su smurtaujančiais asmenimis. Ji tikino, kad konsultavimo ir paprasto informavimo dėl smurto draudimo šeimoje neužtenka, reikia smurtaujantiesiems pasiūlyti laikinas apgyvendinimo paslaugas. R. Vinikienė sakė, kad rudenį Kazlų Rūdoje startuos projektas, kurio metu bus įsteigti laikinos globos vaikų namai, veiks Krizių centras ir bus galimybė apgyvendinti smurtaujantį asmenį atskirai nuo šeimos.

Advokatas Romaldas Petras Damušis aiškino, kad smurtavimas – sudėtinga problema, kuriai galėtų padėti tik viešumas. „Problemas reikia kelti į viešumą, kad visi žinotų apie jas“, – aiškino advokatas. Pasak jo, kai byla patenka į teismą, tada prasideda slėpynės, nes ne tik smurtautojai, bet ir teisėjai vengia viešumo.