Gintarė MARTINAITIENĖ

Viena moteris guodėsi, kad dėl nesugebėjimo susitarti su kaimynais, nuolat skęsta jos sodas, kita sodų bendrijoje „Jaunystė“ sodą turinti šakietė piktinosi, kad niekam nerūpi, jog ant keliuko išpilamos plytų krūvos, dėl ko neįmanoma pravažiuoti. O kur dar mokesčių klausimai, neduodantys ramybės kai kuriems sodininkams. Tad ar tikrai šioje sodų bendrijoje pirmininkas nesprendžia problemų ir dėl to žmonės užtarimo ieško redakcijoje?

Nuotr. Neabejojama, kad pilietis, prieš kurį laiką ant keliuko išpylęs krūvas plytų, pasielgė nesąžiningai. Ir dabar pravažiuoti šiuo sodo keliu gana sudėtinga.

Skęsta sodas

Į redakciją kreipėsi šakietė Janina Šuopienė, kuri guodėsi, kad jos sodas, ypač palijus, skęsta vandenyje. Dėl to nugeltęs ne vienas vaismedis, derliaus šiais metais išvis beveik nesitikima. Anksčiau, kaip pasakojo J. Šuopienė, taip nebūdavo, tačiau problemos paaštrėjo, kai kaimynystėje sodą nusipirkusi šeima nusikasė drenažą tik iki jos sodo. „Pati nevalioju nukasti gilesnio griovio, esu po operacijos, o kai iš tos jų šlangos pradeda bėgti vanduo, pas mane viskas tvinsta. Dar už vieno sodo yra tvenkinys, tai kai jis persipildo, pas mane virš kauliukų vandens. Ir vynuogė, ir vyšnios nugertos“, - rodydama savo nugeltusius vaismedžius pasakojo moteris. Ji tikėjosi, jog kaimynai ir jai kartu pasiūlys nusitiesti drenažą, tačiau esą sulaukė nuolatinių priekaištų, koliojimų. „Atseit pusę metro žemės užėmusi, tai sakė nupurkš raundapu tą plotą. Jau baigėsi kantrybė. Kitais metais viską užsėsiu žolyte ir pasibaigs“, - kalbėjo J. Šuopienė. Kadangi lietingi orai ir sodas nuolat skęsta, net žolės jame nupjauti neina. Dėl to Janina samdo žmogų, kuris atliktų šiuos darbus. „Su dalgiu nukapojo, sumokėjau 30 litų, paskui su žoliapjove praėjo, vėl 30 litų, tai ar man apsimoka tą sodą turėti, jei tik kokį kilogramą bulvių prisikasiu, nes viskas nugerta“, - mintimis dalijosi pašnekovė.

 
Versija priešinga

Tad ar tikrai kaimynystėje įsikūrę šakiečiai tokie nesukalbami? Nenorėję viešinti savo pavardės jie pasakojo visiškai priešingą versiją. „Jos sodas yra žemiau už mūsų ir už dar vieno šalia esančio sodo, tad jis ir tvinsta. Vyras dar patarė nusikasti griovelį iš kitos pusės, bet kaimynė liepė nesikišti. Kiekvienas savo sklype tvarkosi kaip išmano. Niekas nedraudžia to drenažo ir jai nusitiesti, bet kad ji tik prie visko kabinėjasi ir tiek“, - pasakojo kaimynystėje sodą turinti moteris. Pasak jos, J. Šuopienei užkliūva ne tik drenažas, bet ir tvora, daugelis kitų niuansų, į kuriuos jie stengiasi nekreipti dėmesio. „Kabinėjasi nei iš šio, nei iš to. Atseit mūsų medžio šaka ant jos šiltnamio užlėkė ir suplėšė plėvelę. Tai tris metus tylėjo, o dabar pinigų pareikalavo“, - pasakojo šakietė, tikinusi, kad J.Šuopienė dažnai specialiai užkemša jų drenažo vamzdį.

Kita sodų bendrijoje „Jaunystė“ sodą turinti šakietė Irena ragino parašyti apie pirmininko neveiksnumą. „Kažkoks „geradaris” pripylė ant keliuko plytų, tai nei su mašina normaliai pravažiuot eina, nei su dviračiu. Žiūrėk, padangas pradurs. Niekas nieko nesako ir nedaro, nes visiems vienodai“, - tikino moteris. J. Šuopienė sakė išvis nesuprantanti, kam renkamas 20 litų metinis mokestis, tad ji jį mokėti kategoriškai atsisakė. „Aiškino, kad už kelių remontą, bet jeigu kartą per metus pravažiuoja ir nugreideriuoja, tai viskas. Tik akmenų į sodą priverčia, o naudos jokios“, - savo argumentus dėstė pašnekovė.

Sodų bendrijos „Jaunystė“ pirmininkas Petras Sutkus šias pareigas eina pusantrų metų ir, kaip sakė, jei ištemps iki dvejų metų kadencijos, bus gerai. „Mano nelaimei aš esu tas pirmininkas. Ne savo noru, bet kažkam juo būti reikia. Kiekvienas stumia nuo savęs, bet tvarkos nori“, - kalbėjo P. Sutkus. Jo vadovaujamai bendrijai šiuo metu priklauso apie 220 narių, tad prisitaikyti prie skirtingų požiūrių, ambicijų ir pykčių - gana sudėtinga. P. Sutkus tikino, jog kartkartėmis sulaukia skundų, bet dažniausiai skundžiasi tie patys asmenys. Kokiais klausimais? Pirmininkas sako, jog pačiais įvairiausiais – dėl griovių, kelių, nešienautų pievų, tarpusavio santykių, tad ir į redakciją besikreipusios moters problemos, sako, jo nestebina. „Nepykstu. Tegul skundžiasi, bet ne vienas į pirmininką žiūri kaip į tarną, žandarą ar policininką, kuris turi išbarti, nubausti ir išspręsti visas problemas“, - kalbėjo P. Sutkus, nesuprantantis tokio žmonių požiūrio. Todėl jis tikisi šias pareigas artimiausiame susirinkime perleisti kažkam kitam.

Kalbėdamas apie prieš tai išdėstytas problemas, pirmininkas pripažino, kad klausimas dėl plytų išvertimo ant kelio buvo tikrai sprendžiamas. Netgi aplinkosaugininkai buvo atvykę pažiūrėti, tik jis nežino, ar plytas išvertusiam asmeniui buvo skirta kokia bauda. „Plytos ne pati geriausia medžiaga pilti ant kelių. Tikrai tas žmogus nesąžiningai pasielgė. Buvo aiškinama, kad reikėtų tas plytas trupinti, bet kas tuo užsiims“, - dėstė pirmininkas, pripažinęs, kad kelių problemos tiesiog neišsprendžiamos. Pasak jo, kai kelias nugreideriuojamas, vieniems gerai, kitiems ne, tad kaip besielgtum, vis vien kažkam neįtiksi. „Jei ir papili ant kelio žvyro mašiną, nelabai matosi, o ji kainuoja apie 400 litų. Tad iš kur galima tuos kelius tvarkyti?“ - retoriškai teiravosi pašnekovas.

P. Sutkus pasakojo, kad iki pradedant jam vadovauti, gal penkerius ar šerius metus, išvis iš bendrijos narių nebuvo renkamas joks mokestis, tad susirinkimo metu buvo nuspręsta rinkti po 20 litų per metus. „Iš tos surinktos sumos sumokamas žemės mokestis, šiek tiek greideriuojame, kokią žvyro mašiną papilame, dar kokią pralaidą sutvarkome ir viskas“, - aiškino pirmininkas. Jo žiniomis, Kaune ar Klaipėdoje žmonės, priklausantys sodininkų bendrijai, per metus moka po 100 ar 120 litų ir nesuka dėl to galvos, tad ir kažką sutvarkyti visai kitos galimybės. „Tiems rėksniams, kurie dėl visko rėkia ir yra viskuo nepatenkinti, ir du litai bus daug. Nežinau, gal susirinkimo metu bus nuspręsta ne po 20, o po 10 litų rinkti. Ne nuo manęs tai priklauso“, - kalbėjo pareigų norintis atsisakyti pirmininkas. Be to, yra ir tokių, kurie metai iš metų šių mokesčių nemoka piktybiškai, tad pirmiausiai reikėtų kalbėti apie žmonių geranoriškumą ir požiūrį.

Problemų, kaip aiškino P. Sutkus, kyla ir su tais asmenimis, kurie turi sodus, bet jų neprižiūri. „Nesuprantu, kam tokiems žmonėms jie išvis reikalingi. Bausti? Mes tikrai neturime tokių galių. Kartais net neina rasti, kam apleistas sodas priklauso, o kartais pasako, jog ne tavo reikalas ir tiek“, - darbo patirtimi dalijosi pirmininkas. Visgi jis sako, jog nereikėtų užsikabinti tik už blogų pavyzdžių, nes yra daugybė pavyzdingai besitvarkančių, iš kurių ir turėtų būti imamas pavyzdys. „Aišku, kai kurių teritorijų nepriklauso šienauti, gal tuo turėtų seniūnija rūpintis, bet paimi ir nupjauni, juk pačiam smagiau, kai už tvoros tvarkinga“, - teigė pirmininkas, pats šienaujantis dvigubai daugiau nei reikėtų. Tad eilinį kartą peršasi mintis, kad reikia pradėti nuo savęs – šienauti, tvarkytis ar drenažą pravesti, o paskui jau ieškoti, ko nepadarė kaimynas, pirmininkas ar tiesiog praeivis.