Sima KAZARIAN

Sakoma, kad kai šeimoje trūksta pinigų, tai kyla ir barniai. Tas pats pasakytina ne tik apie mažiausią visuomenės ląstelę, bet ir apie stambesnius jos organus. Šįsyk barnių neišvengta Griškabūdžio seniūnijoje.

Nuotr. Kelias, kuriuo tenka važinėti Smilgių ir Lypkų kaimų gyventojams.

Smilgių ir Lypkų kaimų gyventojai neapsikentę kreipėsi tiesiai į Ūkio skyriaus vedėją K. Kuncaitį ir merą prašydami įspėti  „Noragros“ bendrovę, kad ši negadintų kelių. Tačiau ši visų jai adresuojamų priekaištų prisiimti neketina. Kai nėra pinigų  nutiesti kokybiškiems keliams, tenka apsieiti su tuo, kas yra, reikia didelio tarpusavio sutarimo, kurio neapibrėžia jokie įstatymai, o grynai žmogiškumas.

„Mes prašome Jūsų įspėti „Noragros“ bendrovę negadinti mūsų kaimų kelių, o sugadinus kelius, juos sutvarkyti. Pavasarį arba rudenį kelias tampa sunkiai pravažiuojamas su lengvosiomis mašinomis, o bendrovės darbininkai nekreipdami dėmesio į oro sąlygas su traktoriais veža mėšlą, srutas,  kukurūzą tokiu būdu sugadindami kelią. Tvarkyti ir greideriuoti kelius neįmanoma jų priprašyti.

 
Gerbiamas mere, mes, Smilgių ir Lypkų kaimų gyventojai, prašome įspėti žemės savininkus, kad iškirstų krūmus ir nusipjautų žoles pakelėse. Žiemą kelius užpusto, nes pakelės užžėlusios žolėmis ir krūmais, nes žemės savininkai neprisižiūri pakelių, esančių šalia jų žemių. O prie krūmų ir aukštesnių žolių susikaupia daugiausiai sniego. Kai būna daug sniego, seniūnijos traktorius nepajėgia nustumdyti kelių, tada mūsų kaimai būna „atskirti nuo  pasaulio“ po 2-3 dienas ir daugiau.

 

Smilgių kaime yra daug senų žmonių. Du ligoniai slaugomi lovose. Jiems dažnai reikia kviesti greitąją pagalbą arba šeimos gydytoją. Griškabūdžio ir Paluobių mokyklas lanko 9 vaikai. Jiems sunku patekti į mokyklą, kai mokyklinis autobusas neatvažiuoja per pusnis į mūsų kaimą. Vaikai vėluoja į pamokas arba peršąla ir apserga, nes riekia eiti į mokyklą pėsčiomis. Taip pat į darbus važinėja 5 gyventojai. Kai užpusto ir jiems būna sunku nuvykti į darbą. Su pagarba, prašome jūsų mums padėti.“

UAB   „Noragra“ direktorė Dalia Litvinienė teigia, kad keliai – amžina tema: „Aš visiems ir visą laiką sakau tą patį: kai yra geras kelias – nieko jam padaryt neįmanoma. O kai to kelio nėra, ar jis nekokybiškas – visko atsitinka.“ D. Litvinienė teigia, jog trūkstant  lėšų iš esmės nieko pakeisti neįmanoma. „Taisome, tvarkome kartą per savaitę, tačiau sykį pravažiuoji ir vėl tas pats. Šio kelio grunto sudėtis ne žvyras, o molis. Kad ir kaip jį taisytum, tai tarsi kompresas numirėliui“,- kalbėjo bendrovės direktorė. Ji pastebėjo, jog šiuo keliu važinėja ne vien „Noragros“ technika, taigi ir ne jie vieni turėtų taisyti šį kelią. „Jis ne mums priklauso, tai yra visų kelias, todėl savivaldybė turėtų surasti lėšų jam tvarkyti. Mes tiek pinigų neturim. Jei kvadratinio metro kaina yra 200 litų, tai gaunasi milijoninės lėšos. Iš kur jas paimti?“- klausė D. Litvinienė. Ji teigė, kad ir jiems ta tema skaudi, nes toks kelias nėra patogus ir pačiai bendrovei.

„Noragros“ direktorė aiškino, jog jie moka mokesčius ir yra naudingi tiek rajonui, tiek valstybei, todėl tikisi supratimo: „Mes mokame didžiulius pinigus į biudžetą, kelių mokestį. Reikėtų suprasti ir mūsų poziciją“.