Sima KAZARIAN

Kai kurie gyventojai nustebo netikėtai gavę padidėjusias sąskaitas už atliekų išvežimą, bet MAATC dėl kažkokių aplinkybių nesugebėjo išsiųsti informacinių pranešimų, kodėl teks mokėti daugiau. Nors privalėjo ir žadėjo tai padaryti. Tačiau gyventojai buvo išsamiai informuoti, kad nuo šiol už netinkamą rūšiavimą jų laukia baudos.

Nuotr. Didėjantys „šiukšlininkų“ reikalavimai vis labiau veržia kilpą gyventojams. Be padidėjusių mokesčių – dar ir baudos. Didžiuliai pelnai - monopolio rankose?      

Sąskaitos už atliekas padidėjo tiems, kurie nesudarę sutarčių su Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centru (MAATC) ir moka už šiukšlių išvežimą pagal gyvenamąjį plotą. O kalbant apie baudas, tai jas numatoma skirti visiems gyventojams, kurie nerūšiuos atliekų.

Gyventojai jau įdėjo įvairių epitetų MAATC‘ui – nuo monopolininkų iki reketininkų, tuo tarpu pats MAATC stebisi gyventojų pasipiktinimu: „Atsirado nemaža dalis pasipiktinusių gyventojų, kuriems rūšiavimo reikalavimai pasirodė esą „nesąmonė“, įstatymų nuostatos sunkiai įgyvendinamos, o priminimas, kad už įstatymų nesilaikymą galima susilaukti nuobaudų – beveik įžeidimas.“

 
Kaip teigia MAATC ryšių su visuomene atstovė Liucija Burbienė, baudos pirmiausia skirtos pagąsdinti, nes mūsų žmonės kitaip nesupranta...

Eilinis vartotojas, už atliekų tvarkymą paklojantis vis didesnes sumas, jau nesusigaudo tarp daugybės reikalavimų ir galimybių juos įgyvendinti.

Išrūšiuotos šiukšlės – pajamų šaltinis

Kaip teigia MAATC, visos išrūšiuotos šiukšlės yra parduodamos Vakarų Europos perdirbimo įmonėms. Lietuvai neparduodama, nes europiečiai moka daugiau. Pusė pajamų už pardavimą lieka operatoriams, o kita pusė pačiam MAATC. „Operatoriams už tai, kad jie surenka ir parduoda, o mums – už tai, kad mes tokie esam, kad vadovaujam“,- paaiškino L. Burbienė. Iš išrūšiuotų šiukšlių MAATC gali neblogai užsidirbti, todėl nuspręsta gyventojus dar „paskatinti“ rūšiuoti baudomis?

Gyventojus kaltina nebrandumu

Ar yra nors kokios vilties, kad gyventojai, pradėję rūšiuoti, turės galimybę mokėti už tiek atliekų, kiek jų išmeta į bendro naudojimo konteinerį? Ne, tai greitu laiku nenumatyta. L. Burbienė teigė, kad mūsų gyventojai dar nesubrendę mažesniems mokesčiams... „Tuomet visos atliekos atsidurtų miškuose ar prie upių“,- tvirtino L. Burbienė.

Toks požiūris nori nenori kai kam kelia mintį, jog į gyventojus žiūrima tik pro pelno akinius. Už išrūšiuotas atliekas – MAATC papildomas pelnas, už pagal sutartį vežamas atliekas – vėl stabilus pelnas. MAATC politika perša mintį, kad vienintelis rūpimas dalykas – finansinės įplaukos.

Taip pat niekas nešneka ir apie patogesnes sąlygas rūšiavimui. Anot MAATC, pas mus pakankamai rūšiavimui skirtų konteinerių, o tai, kad jie stovi toli nuo namų ir ligoti, senyvi žmonės sunkiai gali iki jų nueiti – taip pat ne argumentas. „Austrijoje teko susidurti su žmogumi, kuris išrūšiavęs atliekas veža jas į už 12 km stovintį konteinerį. Štai tikrasis aukštos kultūros elgesio su atliekomis pavyzdys“,- pasakojo L. Burbienė. Esant tokiam požiūriui reikėtų tik pasidžiaugti, kad rūšiavimo konteineriai yra bene kiekviename miestelyje ir tikėtis, kad atstumai tarp jų nepadidės.

Lietuva dar labai atsilikusi nuo kitų šalių atliekų rūšiavimo požiūriu. Jei ES ataskaitoje pažymima, jog geriausiai tvarkančios atliekas šalys į sąvartynus išveža mažiau nei 5 proc. visų atliekų, tai Lietuvoje – 90 proc.

„Lietuva turi lygiuotis į tas šalis, iš kurių galime gauti pažangią patirtį.  Geriausiai veikia principas „pradėk nuo savęs“. Todėl ir priminėme gyventojams, jog jie privalo laikytis įstatymų ir atliekas tvarkyti taip, kaip to reikalaujama“,- teigia MAATC. Skamba pakankamai nelogiškai, kai MAATC sakydamas „pradėk nuo savęs“ kalba ne apie save, o  apie gyventojus.

Nors MAATC linkęs visą kaltę suversti gyventojų abejingumui ir rūšiavimo kultūros nebuvimui, jei geriau įsiskaitytų į savo pačių parašytą pranešimą spaudai, turėtų pastebėti, jog reitinguojant šalis buvo akcentuojamas ne tiek gyventojų indėlis, kiek sukurta palanki infrastruktūra: kaip šalis yra parengusi atliekų tvarkymo strategijas ir planus, koks kiekis atliekų jau perdirbamas, ar veikia sistema „mokėk už tiek, kiek išmeti“ ir pan.

Tie, kas turi galimybę, bioskaidžiąsias atliekas turi kompostuoti. „O klausimas, kur dėti kompostuojamas atliekas daugiabučių namų gyventojams, irgi ne visuomet prasmingas. Juk daugiabučio gyventojas balkone žolės nepjauna ar krituolių vaisių nerenka. Jeigu turi tokių atliekų, vadinasi, turi ir sąlygas jas kompostuoti (pavyzdžiui, savo sodo valdose)“,- teigia L. Burbienė. Gaminant maistą lieka daug kompostuojamų atliekų ir daugiabučių gyventojams, tačiau pagal MAATC tai, pasirodo, nėra kompostuojamos atliekos, o tiesiog buitinės atliekos. Ir kas besupaisys tas šiukšlių rūšiavimo vingrybes...
Nežinia, ar pažangiose šalyse būtų pasiektas toks rūšiavimo rezultatas, jei kompostavimo atliekas būtų reikėję gabenti į rajono centrą, išrūšiavus atliekas mokėti už pustuščius konteinerius, taip pat nesant pakankamai arti namų rūšiavimui skirtų konteinerių... Liūdniausia tai, kad MAATC, sakydamas pradėk nuo savęs, kalba ne apie save, o apie gyventojus. Ir dar liūdniau, kad jau pradėta grasinti ir baudomis.