Gintarė MARTINAITIENĖ

Metų pabaigoje iš užimamų pareigų, sulaukęs pensinio amžiaus, atleistas Švietimo ir sporto skyriaus specialistas, atsakingas už sporto veiklą rajone, Juozas Jonuška. Jis pripažino, kad daugiau nei dvidešimt gyvenimo metų atidavus šiam darbui, su juo atsisveikinti nėra lengva. Be to, pokalbio metu prasiveržia ir darbinės veiklos metu patirtos nuoskaudos, neteisybė.

Nuotr. J. Jonuška pripažino, kad sportas bei su juo susijęs darbas jo gyvenime buvo aukščiau net už asmeninį gyvenimą.

Priešistorė...

J. Jonuška prisimena, kad tiesiogiai sporto srityje savivaldybėje išdirbo 20 metų ir keturis mėnesius. Į šias pareigas jis buvo paskirtas 1992 metas rugsėjo 1 dieną, pasirinkus jį iš trijų kandidatų. Jei skaičiuotume, kiek metų jo veikla buvo susijusi su sportu, skaičius reikėtų dvigubinti. „Iš viso su sportu susijusį darbą esu dirbęs 40 metų. Prieš tai, nuo 1971 metų, greta tiesioginių pareigų dirbau tuometiniame „Taikos“, vėliau „Girėnų“ kolūkyje sporto metodininko, organizatoriaus pareigose“, - prisiminimais dalijosi pašnekovas. Jis kalbėjo, jog tais laikais sportiniam bei kultūriniam darbui buvo keliami aukšti reikalavimai, nes be šios veiklos pagarba kolūkių vadovams tais laikais buvo nelabai įsivaizduojama.

 
Kiti vertino labiau

Gal todėl, susimąsto J. Jonuška, užsuktas visų reikalavimų sportas visuomet užėmė svarbų vaidmenį jo gyvenime. „Sportas man buvo aukščiau už viską, netgi už asmeninį gyvenimą“, - pripažino ilgametis sporto specialistas, akcentuodamas, kad per dvidešimt metų laisvų savaitgalių buvo itin mažai. Nors, kaip tikino jis, paminklai už tai nestatomi. Skaudu J. Jonuškai ne tik dėl paaukotų atostogų ar laisvadienių, bet ir dėl rajono valdžios požiūrio. „Mano darbo rezultatus daug labiau įvertino Lietuvos tautinis olimpinis komitetas bei Sporto departamentas. Nei papildomų atostogų, nei kitų privilegijų, padėkų ar priedų, nors jomis išimtine tvarka pasinaudoja kai kurie rajono vadovai, nesu gavęs“, - teigė nuo naujųjų metų savivaldybėje nedirbantis specialistas. Visgi jis nesijautė vienas lauke karys, nes daug kas priklausė ne tik nuo jo, bet ir nuo rajone veikiančių sporto klubų bei jų vadovų sumanumo, sportininkų susiklausymo. O susikalbėjimas buvo, todėl aukštų sporto rezultatų pasiekta tiek Lietuvos, tiek Pasaulio čempionatuose. „Dabar belieka paruošti tik olimpiečius, tačiau su tokiu sporto finansavimu rajone dar ilgai to nesulauksime“, - tikino J. Jonuška.

Dėl silpno savivaldybės finansavimo ir ne itin palankaus požiūrio, kaip kalbėjo pašnekovas, nepavyko pažymėti sporto klubo „Fortūna“ šiais metais suėjusio dvidešimtmečio. Nors per jo darbo metus susikūrė 14 sporto klubų, būtent šį klubą ir jo vadovą Mindaugą Rūsteiką, J. Jonuška išskiria kaip pasižymėjusį ir išsiskyrusį sportine veikla bei sąžiningumu. Nors klubų daug, tačiau, kaip teigė sporto specialistas, aktyvių perpus mažiau. Tačiau ir tarp aktyviųjų nėra lygybės ir vienodo požiūrio į juos. „Tikrai nėra skaidru, kai rajono sporto klubams vadovauja tarybos nariai. Tai visai tas pats, kas seimūnai privačiose veiklose. Kitų sporto klubų atžvilgiu čia finansavimas pasiekiamas daug lengviau nei kitiems mirtingiesiems“, - pasakojo J. Jonuška. Jis vėl prisiminė „Fortūnos“ klubą, kuriam savivaldybė, nors tai jos pastate esantis klubas, taiko solidžius tarifus, o privilegijuotiems sporto klubams dar ir primoka iš savivaldybės biudžeto. Bet galbūt, kaip pripažįsta pašnekovas, nereikia pavydėti, nes tai tik didesnio apsukrumo ir sumanumo įrodymas.

Tad ar nesunku po tiek laiko, nors buvo ir neteisybės, palikti širdžiai mielą darbą, kurį dirbo negailėdamas savo laiko bei jėgų? „Patikėkit, iš dalies tikrai nėra lengva, betgi, mielieji, viskam savas laikas, viskam ateina pabaiga. Išeinu dar kupinas jėgų ir sumanumo“, - kalbėjo J. Jonuška. Savo patirtimi jis norėjo pasidalinti ir su į jo pareigas ateisiančiu specialistu, tačiau tokia galimybė suteikta nebuvo. „Tikrai neprašiau, nemaldavau administracijos direktoriaus dar pratęsti sutartį (ji baigėsi birželį – red.), o nuoširdžiai norėjau laikinai eiti šias pareigas, padėti adaptuotis, įeiti į darbo specifikos vėžes naujam sporto darbuotojui, supažindinti su sporto departamento veikla, strategija“, - tikino pašnekovas, pabrėždamas, kad to siekė tik vardan rajono sporto gerovės. Todėl ilgamečiam specialistui apmaudu, jog savivaldybės administracija rado kitokią darbo sutarties nutraukimo baigtį. „Aišku, visa tai darbdavio žmogiškumo išraiška ir atpildas“, - mano buvęs sporto specialistas. O atpildu tikriausiai galima vadinti sakinį sutarties nutraukimo įsakyme - už nuoširdų ir nepriekaištingą darbą.

Į jo vietą ateisiančiam darbuotojui J. Jonuška sako linkintis tik gero. Treneriams, mokytojams bei sportininkams jis linki sėkmės, aukštų rezultatų, didesnio jaunimo užimtumo. Be to, norėtų, kad būtų neapleistos tradicijos ir nepamiršti sporto veteranai.