Kovo 21 dieną rajono savivaldybėje vykusio Kontrolės komiteto posėdžio  metu  buvo aptartos Lekėčių gyventojams ypač aktualios ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigimo galimybės. Mat per šalį slenkant privatizacijos bangai, pastatas, kuriame buvo įsikūręs vaikų darželis buvo privatizuotas ir dirbantys lekėtiškiai iki šiol neturi kur palikti savo mažamečių vaikų.

 

 

 

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos privatizavimas – lekėtiškiams buvo didelė netektis. Ši problema taip ir kybojo ore maždaug dvidešimt metų, kol nebuvo išsakyta susitikimų su tarybos nariais metu. Apie tai rašėme sausio 25 dienos straipsnyje „Dirbantys lekėtiškiai neturi kur palikti savo mažamečių vaikų“. Patikslinus Lekėčiuose gyvenančių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičių, pasirodo, jų realiai yra ne 97, kaip rodoma registre, bet 64. Pasak Kontrolės komiteto pirmininko Edmundo Rinkevičiaus, problema, kur palikti mažamečius vaikus – samdyti auklę, išvežti pas senelius ar į vaikų darželius Lukšiuose, Ringauduose arba Akademijoje, labai aktuali, nes yra didelė tikimybė, kad tie vaikai vėliau į Lekėčius negrįš.   

Į Kontrolės tarybos posėdį atvykusi Lekėčių seniūnaitė Rasa Adomaitienė džiaugėsi, kad jų problemos išgirstos, kad pagaliau svarstomos visos galimybės Lekėčiuose įkurti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.  Pasak R.Adomaitienės, E.Rinkevičiaus paraginta ji ėmėsi iniciatyvos ir visose įstaigose iškabino lapelius, kuriuose žmonės galėjo pareikšti savo nuomonę. „Skrajučių ar lankstinukų neplatinome, nes tam ir laiko nebuvo. Mes nerizikavome eiti į šeimas, į namus. Tai būtų kainavę daug emocijų, nes žmonės labai jautriai reaguoja, - tikino seniūnaitė.  – Surinkome apie 500 gyventojų parašų.“ Kalbėdama apie patį miestelį, ji prisiminė, kad kažkada tai buvo vos ne Kauno priemiestis, o šiandien gyventojų skaičius taip sumažėjo, kad atsirado laisvų butų, ko niekada iki šiol nėra buvę. Lekėčiai įsikūrę patogioje vietoje, todėl čia, palyginus su kitais kaimais, bedarbių mažiau, tačiau dirbančių žmonių problema – nėra kur dėti  vaikučių. Būtent todėl jaunų šeimų vis mažėja. Jos išsikelia gyventi kitur ir taip vienas po kito prarandami žmonės.  

Kol kas lekėtiškiai apsistojo prie vieno sprendimo būdo, apie kurį buvo kalbėta susitikimo su tarybos nariais metu, – sumažėjus mokinių skaičiui, išnaudoti likusias laisvas mokyklos klases. Tam, pasak R.Adomaitienės, nereikėtų įdėti daug papildomų lėšų, nes būtų galima pasinaudoti čia pat esančia sporto sale ar valgykla. Tačiau ikimokyklinė grupė numatyta tik penkiamečiams. Iki šios dienos surinkta dešimt prašymų. Tačiau kur dėti pačius mažiausius? Posėdyje dalyvavusio Lekėčių vidurinės mokyklos direktoriaus Lino Adomaičio teigimu, tokių patalpų, kur būtų galima įkurti vaikų darželį, mokykla neturi, nes net išėjus trims klasėms, laisvų patalpų lieka nedaug. „Jei būtų įgyvendintas projektas, pagal kurį buvo numatytas mokyklos priestatas, šiandien sutilptume visi. Dabar geriausiu atveju galėtume įsteigti tik vieną mišrią ikimokyklinio – priešmokyklinio ugdymo grupę ketverių, penkerių ir šešerių metų sulaukusiems vaikams, kuriuos galėtume užimti 6 valandas per dieną. Šią grupę be didelio vargo galėtume atidaryti jau nuo ateinančių mokslo metų, - kalbėjo direktorius. - Vietos darželiui atsirastų tik tokiu atveju, jei mokykla taptų pradine arba čia būtų įkurtas išsvajotas daugiafunkcinis centras.“ Tai patvirtino ir posėdyje dalyvavęs savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Elvydas Pauliukėnas, teigęs, kad neturi supratimo, kur Lekėčiuose būtų galima įkurti darželį.

Tarybos narys Darius Mikelionis teigė nesuprantąs, kodėl pagalvota tik apie keturmečius ir penkiamečius, jei potencialiai yra ir vienerių metų vaikas, kuris galėtų lankyti vaikų lopšelį – darželį, nes mokykla – tai tik dalinis šios problemos sprendimo būdas. Jam antrino ir tarybos narys Kęstutis Gudelevičius, tvirtindamas, kad nereikia laukti, kol Lekėčių mokykloje bus įsteigtas daugiafunkcinis centras, nes tai gali užtrukti keletą metų, o per tą laiką gali nelikti nei vaikų, nei jaunų žmonių. „Kainuos, nekainuos, ne čia esmė, jei tėvai pasiryžę gyventi Lekėčiuose, - tvirtino jis. – Turime rasti patalpas, kuriose galėtų sutilpti visi. Reikia apsvarstyti visas galimybes, peržiūrėti visus miestelio pastatus.“ Prakalbus apie galimybes, kur būtų galima įkurti vaikų darželį, buvo aptartos ir tuščios buvusios mokyklos patalpos ir šiandien veikiančiame Vaikų dienos centre. Paaiškėjo, kad tam geriausiai tiktų šiandien nenaudojamas Miškų ūkio kontoros pastatas, o idealiausias variantas - privatizuotas buvęs vaikų darželis, priklausantis verslininkams A. ir R. Matusevičiams. Tačiau lekėtiškiai patys tokios galimybės nesvarstė ir nežino, ar verslininkai išnuomotų tas patalpas, ar patys ten steigtų vaikų darželį. E.Rinkevičius siūlė neatidėlioti šio klausimo rytdienai ir spręsti jau šiandien, kad neliktų tik viltis, o būtų daromi konkretūs darbai - vaikai laukti negali.

Tarybos narė Ramutė Alytė Bastienė pastebėjo, kad lekėtiškiai praleido momentą, todėl šiandien negalima delsti. Juo labiau, kad tapo aišku, jog mokykloje visi mažamečiai nebetilps. Problema pati neišsispręs. Juo labiau, kad jau šiandien į kitus mūsų ir Kauno rajono darželius išvažiuoja apie 30 vaikų. Pasak E.Rinkevičiaus, patys žmonės turi būti aktyvesni, rodyti iniciatyvą - eiti ir tartis. „Iš to, ką išgirdau, matau du kelius. Vienas - kad nuo rugsėjo pirmosios mokykloje atsirastų keturmečių ir penkiamečių ikimokyklinio ugdymo grupė. Antras -  pirkti arba nuomoti privačias patalpas, - kalbėjo Kontrolės komiteto pirmininkas. – Savivaldybė vienaip ar kitaip padės išspręsti šią problemą, bet turite patys kalbėtis ir rasti vienokį ar kitokį sprendimo būdą. Niekas iš šalies neateis ir nepadarys to už jus.“ Posėdyje dalyvavusi tarybos narė Irena Haase pritarė E.Rinkevičiui -  lekėtiškiai turi patys nusimatyti kelis variantus, eiti, klausti ir patys siūlyti, išsakyti savo vizijas. Kontrolės komiteto nariai iki kito mėnesio posėdžio  įpareigojo išsiaiškinti visas aptartas ikimokyklinio ugdymo grupės steigimo galimybes ir informuoti apie tinkamiausią sprendimą.