Grėsmė, kad trasoje nutiks nelaimė, Tado Bybarto nuo varžybų neatgraso – sportininkas supranta, kad anksčiau ar vėliau taip gali nutikti, nes greitis viršija ir 200 km/h.
Raminta MAJAUSKAITĖ
Praėjusį šeštadienį Estijoje vykusiose Baltic Motorcyclists Association (BMA) lenktynėse lukšietis, verslininkas Tadas Bybartas įveikęs savo varžovus „Street-Superbike 1000” klasėje iškovojo pirmosios vietos taurę.
Praėjusį šeštadienį Estijoje vykusiose Baltic Motorcyclists Association (BMA) lenktynėse lukšietis, verslininkas Tadas Bybartas įveikęs savo varžovus „Street-Superbike 1000” klasėje iškovojo pirmosios vietos taurę.
Dalyviai trasoje jau nuo pat ankstaus ryto suko ratus ir šildė padangas apšilimo sesijoje. Vėliau, po oficialių treniruočių, prasidėjo kvalifikaciniai važiavimai, kuriuose gausus būrys motociklininkų varžėsi dėl geresnės vietos starto rikiuotėje.
Po ilgos dienos T. Bybartas džiaugėsi pasiekta pergale: „Smagu. Šeštadienį buvome nusiteikę niūriam orui, žadėjo lietaus, tačiau jo taip ir nebuvo. Jau antrą kartą šiais metais būtent tokiose lenktynėse važiavau. Pirmą kartą techninių problemų turėjau su motociklu, tad po pirmųjų treniruočių išvažiavau namo, o šįkart pavyko. Įsijaučiau ir net negalvojau apie pirmąją vietą. Motociklų sporte niekada nežinai, kaip kas pasisuks. Nepravažiavęs niekada negali sakyti, jog laimėjai. Šiemet dar liko keletas varžybų. Paskutinės rugsėjo 11 d., po kurių treniruotės gal dar ir vyks, bet varžybų jau daugiau nebebus.“
Tadas Bybartas sako, kad motociklų sporte niekada nežinai, kaip viskas pasisuks, todėl džiaugiasi, kad fortūna šįkart buvo jam palanki.
Paklaustas, kaip suspėja puoselėti savo verslą ir užsiimti motociklų sportu, „Šlepetijos“ vadovas Tadas Bybartas pasakoja, jog vasarą turi daugiau laisvesnio laiko: „Žiemą – niekaip nesuspėčiau. Žinoma, nemažai laiko užima ir dabar – kiekvieną ketvirtadienį vyksta treniruotės, o savaitgaliais dažniausiai varžybos. Ir finansų tam reikia daug, bet tokia jau ši pramoga. Susipažįstu su naujais žmonėmis. Be to, pabandžius važiavimą trasoje, į gatvę važiuoti jau net nebesinori. Išvažiuoju, bet tik nuo namų iki trasos, nes gatvėje daug pavojų. Per daug. Aišku, su tokiu motociklu ir neina lėtai važinėti. Trasoje šeštadienį su motociklu maždaug 210 km/h greičiu ėmiau pakankamai staigų posūkį. Jokios minties tuo metu nebūna. Tiesiog tie skaičiukai nuo spidometro sukasi galvoje. Iš šono gal ir baisiai atrodo, bet kai tu sėdi už vairo, nėra taip jau ir baisu, juk pripranti prie motociklo, prie greičio. Važiuoji ir viskas.“
T. Bybartas pritaria, jog beveik kiekvienose varžybose nutinka nelaimių, tačiau sako, jog toks jau šis sportas: „Manęs nė kiek neatgraso. Būtų naivu galvoti, kad man taip nenutiks, nes suprantu, jog tai motociklų sportas ir anksčiau, ar vėliau visiems nutinka vienokia ar kitokia avarija. Nereikia galvoti, jog jos nebus, bet ir nereikia važiuoti su ta mintimi, kad avarija kiekviename posūkyje.“
T. Bybartas tikisi, jog kitais metais bus daugiau kraštiečių, norinčių prisijungti prie šios veiklos. Suburtoje „Šlepetija racing“ komandoje yra ne tik narių, kurie treniruojasi savo malonumui, čia prisijungę ir keletas motociklų sporto entuziastų, ruošiančių savo motociklus kitam sezonui.
Ramūnas iš Šakių:
