Rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, kuri skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių, kaip užkirsti tam kelią. Ta proga Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure buvo apžvelgtas savižudybių prevencijos priemonių planas, išsiaiškintos didžiausios problemos, trukdančios jį įgyvendinti.

Praėjusiais metais savivaldybės taryba patvirtino savižudybių prevencijos darbo grupę, kuri, įvykus psichologinei krizei, privalo atkurti įprastą bendruomenės veiklą ir užtikrinti reikiamos pagalbos teikimą. Darbo grupei vadovaujančios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Ilonos Šeflerienės teigimu, visos sveikatos, socialinių paslaugų, švietimo ir kt. institucijos bei organizacijos, gavusios informaciją apie įvykį, pagal patvirtintą algoritmą, t.y. numatytas priemones ir jų seką, puikiai atlieka savo pareigas. Tad darbo grupei telieka tik viską stebėti ir koordinuoti. Kaip informavo rajono savivaldybės gydytoja Evelina Avlas, darbo grupės veiklą palengvins išsamus Savižudybių prevencijos tvarkos aprašas, kuris įsigalios nuo lapkričio 1 d. Jame bus konkrečiai surašyti visi žingsniai, kas, kaip ir ką turi daryti.

Be abejo, svarbią vietą savižudybių prevencijos veikloje užima „Savetalk“ ir „Asist“ mokymai, kuriuose jau dalyvavo ir žinių pasisėmė ypač platus rajono specialistų ratas. Apmokyta daugiau nei 200 įvairiausių institucijų atstovų. Pasak Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų centro koordinatorius Martino Eimučio, pristačiusio išsamią informaciją apie mūsų rajone vykdomus projektus, šiuo metu daugiausiai dėmesio yra skiriama psichikos ir priklausomybių prevencijai. Jis apgailestavo, kad šiais metais savivaldybė finansavimą jaunimo sveikatos prevencijai sumažino per pusę, todėl pritrūkta lėšų visoms numatytoms veikloms. Nepaisant to, koordinatorius nenuleido rankų ir ieškojo papildomų finansavimo šaltinių. Bendradarbiaujant su kitomis šalies savivaldybėmis pradėtas įgyvendinti „Rietavo ir Kaišiadorių, Šakių rajono savivaldybių bendruomenių gebėjimų stiprinimas savižudybių prevencijos srityje“ projektas ir į rajoną pritraukta 30 tūkst. eurų, kurių dalis skirta ir 0,75 psichologo etato išlaikymui, nes iki tol biure 0,25 etato dirbusio psichologo per mažai. Kad toks specialistas labai reikalingas, parodė besikreipiančių į jį skaičius – suteiktos 357 individualios ir grupinės psichologinės konsultacijos, 87 jaunuoliams pateiktos rekomendacijos, kaip spręsti iškilusias psichologines, asmenybės ar kitas problemas.

Praėjusiais metais rajono mokyklose buvo atliktas jaunuolių emocinės būsenos vertinimas, kurio rezultatai parodė, jog nebuvo klasės, kurioje nebūtų nustatyta vienokio ar kitokio sudėtingumo depresijos atvejo.

„Štai kovo mėnesį buvo išaiškinti septyni depresijos atvejai, iš kurių du sunkūs, trys – vidutiniai. Spalio mėnesį vienai moksleivei išaiškinta vidutinio sunkumo depresija su savižudiškomis mintimis, – vardijo M. Eimutis. – Jiems visiems buvo suteikta profesionali specialistų pagalba. Tad siūlyčiau daugiau dėmesio skirti būtent tokioms konkrečioms situacijoms ir psichologinėms konsultacijoms.“

Tam pritarė ir I. Šeflerienė, siūlydama didinti psichologų skaičių – šiuo metu rajono švietimo įstaigose dirba 5,75 etato specialistų. Tad kai kuriose mokyklose jų visai nėra.

„Mano nuomone, šiandien mokyklose labiau reikia psichologo nei ūkvedžio ir kad psichologas dirbtų visu etatu, nes vis dar didesnis dėmesys yra kreipiamas į fizinę, o ne į psichologinę vaikų sveikatą“, – pabrėžė administracijos direktoriaus pavaduotoja, įsitikinusi, kad pirmiausiai mokyklos vadovas ir visa bendruomenė turi matyti, jei vaikams yra blogai. Psichologų paieškos mūsų rajone vis dar išlieka didele problema.

Pasak psichologės Agnės Mišeikaitės, dirbančios biure projekto įgyvendinimo laikotarpiu, ji iš savo praktikos neišskirtų kažkokių specifinių, tik mūsų rajonui būdingų problemų, tačiau įvardijo tris visai šaliai aktualiausius veiksnius – skurdas, problemos šeimose ir savižudybių jose istorijos. Pastarasis veiksnys labai svarbus, nes nors nėra paveldimas, tačiau tokiose šeimose, kur jau buvo kuris nors iš šeimos ar giminės pakėlęs prieš save ranką, dažniau prieinama prie tokio pat problemos sprendimo būdo.

Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovo Viktoro Lebedžinsko manymu, savižudybių prevencijos veikla buvo efektyvi – rajonas savivaldybių sąraše iš 56 vietos pakilo 33-iąją. Savižudybių sumažėjo beveik perpus: 2016 m. užfiksuota 17, praėjusiais metais – tik devyni atvejai.