Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Gintarė Janarauskaitė pataria neleisti vaikams žiūrėti per daug TV laidų, kuriose rodomi gąsdinantys vaizdai. Šakių PPT nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Lietuva užsidarė. Kaip šiuo saviizoliacijos laikotarpiu palaikyti gerą psichologinę savijautą, teiraujamės Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologių.
Šalyje paskelbus karantiną, daugelis žmonių lieka namuose. Apima stresas. Kaip gyventi su juo?
Psichologė Aušra Jakavičienė primena, kad stresas neigiamai veikia mūsų imuninę sistemą ir atsparumą ligoms. Taigi, jei stresas sunaikins mūsų imuninę sistemą, mes tapsime viruso pažeidžiami.
Specialistė sako, kad ekstremalios situacijos neišvengiamai kelia įtampą, baimę. Anot jos, vienas žmogus baimės akivaizdoje reaguoja vienaip, o minia kitaip.
„Minia pradeda eiti pasroviui ir tada labai sunku sustoti ir pasižiūrėti į situaciją racionaliai. Pastaruoju metu tenka stebėti labai daug pykčio, kuris išreiškiamas pačiais nebrandžiausiais būdais. Žmonės pyksta ant COVID-19 viruso, susiklosčiusios situacijos, pykčiu apipila vieni kitus, kritikuoja, nuvertina pastangas, nevengdami pažeminti. Šiuo metu svarbiausia visuomenės solidarumas, sutelktumas ir atsakomybė. Aplink mus yra daug himlerių, hitlerių ar stalinų. Ši terpė yra palanki jiems veikti, išmušti mus iš pusiausvyros“, – sako A. Jakavičienė ir rekomenduoja sąmoningai apriboti informacijos sekimą.
„Žinios turi būti iš patikimų šaltinių, informaciją turime dozuoti. Jei visą dieną būsime koronos situacijoje, apims didelė baimė. Turėtume nusistatyti, pavyzdžiui, du kartus per dieną sekti situaciją. Kai įsijungia baimės sistema, mūsų smegenų dalis, kuri atsakinga už racionalų protą, išsijungia“, – tikina A. Jakavičienė.
Specialistė primena, kad pomėgiai ir kita maloni veikla sumažina nerimą – „klausykitės muzikos, skaitykite, rūpinkitės augalų priežiūra, mokykitės, pieškite, kurkite“.
Svarbu, sako psichologė, kad mūsų rutina nenukryptų nuo įprasto kasdienio gyvenimo režimo (keltis ir eiti miegoti įprastu metu, sveikai maitintis, mankštintis, palaikyti švarą, vėdinti patalpas, rūpintis buitimi).
Teiraujamės, galbūt reikėtų žmonėms daugiau pasitikėti atsakingomis institucijomis. Su tuo sutinka ir pašnekovė, anot jos, turime pasitikėti savo Vyriausybe, gydytojais ir padėti jiems bei sau vykdant rekomendacijas, palaikant vieni kitus, padėkojant, kad mumis rūpinasi.
„Kai mes jaukiai sėdime šiltuose savo namuose ir gurkšnojame arbatą, jie renkasi į neeilinius posėdžius, o gydytojai kiekvieną minutę dėl mūsų rizikuoja ne tik savo, bet ir savo vaikų sveikata. Neturime pamiršti, kad ir geriausia Vyriausybė mūsų neapsaugos, jei mes patys nesistengsime. Turime tokių žmonių, kurie garsiai kritikuoja, bet jiems norisi pasakyti: kol nepadarėte geriau, bent netrukdykite“, – sako A. Jakavičienė.
Žmogus – sociali būtybė. Pasak pašnekovės, šiuo laikotarpiu labai svarbu skirti laiko bendravimui su artimaisiais ir kitais mums svarbiais žmonėmis (išmaniosios technologijos tikrai sudaro tam galimybes), pasikalbėti apie savo nerimą ir baimes. Jei užplūsta stiprus nerimas, specialistė rekomenduoja padėti sau atliekant relaksacinius pratimus – patogiai atsisėsti arba atsigulti. Lėtai, ramiai ir giliai įkvėpti ir taip pat iškvėpti. Užplūdus stiprioms emocijoms, galima panaudoti vaizduotę – įsivaizduoti, kad esame mums pažįstamoje, malonius prisiminimus keliančioje situacijoje ar vietoje. Stengtis savo vaizduotėje pajusti kvapus, vaizdus, prisilietimus. Pasak specialistės, neturime pamiršti ir fizinės veiklos.
„Paprastas, saugus pasivaikščiojimas gryname ore jus tikrai nuramins. Bet svarbiausia, kad šių rekomendacijų už mus taip pat niekas nepadarys“, – sako A. Jakavičienė.
Psichologės Gintarės Janarauskaitės teiraujamės – kaip tinkamai apie koronavirusą kalbėtis su vaikais, koks žiniasklaidos poveikis vaikams? Anot specialistės, vaikai, matydami ar girdėdami informaciją apie stichines nelaimes, katastrofas, kriminalinius įvykius, gali patirti daugiau streso, nerimo ir baimių. Pašnekovė pataria, kaip sumažinti neigiamą žinių poveikį vaikams – žinias žiūrėti drauge su vaikais.
„Yra svarbu kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie tai, ką jie matė ar girdėjo. Pokalbis leidžia mums sumažinti potencialų neigiamą žinių poveikį ir aptarti mums, tėvams, kylančias idėjas bei svarbias vertybes. Stebėkite, ar žinios nesukėlė vaiko baimių, nerimo ar miego problemų, nuolatinio baimingumo, verkimo arba kalbų, kad yra baisu, neramu ir t.t. Kadangi negalime apsaugoti vaikų nuo visų išorinių įvykių, mes turime padėti jiems suprasti supantį pasaulį ir jaustis saugiai“, – sako G. Janarauskaitė ir priduria, kad pokalbiai su mažais vaikais apie koronavirusą nebus lengvi, tačiau bus labai svarbūs.
Anot specialistės, nėra teisingų ar neteisingų būdų aptarti su vaikais aktualias sveikatos temas. Pašnekovė pataria, kad pirmiausiai reiktų neversti vaikų kalbėti apie šiuos dalykus, kol jie nesijaučia pasiruošę pokalbiui. Kurti atvirą ir palaikančią aplinką, patikinti vaikus, jog jie gali užduoti visus rūpimus klausimus.Tėvai galėtų padėti vaikams rasti naujus ir patikimus informacijos šaltinius.
„Prisiminkime, kad dažnai vaikai suasmenina situacijas. Pavyzdžiui, jie gali pergyventi dėl savo ir šeimos narių saugumo. Jie taip pat gali nerimauti dėl artimųjų ir draugų, kurie šiuo metu keliauja arba gyvena toli nuo mūsų“, – sako G. Janarauskaitė ir ragina nuraminti vaikus, tačiau likti objektyviems – „mes galime pasakyti vaikui, kad jis ar ji yra saugus namuose ar mokykloje. Tačiau negalime pažadėti, kad mūsų šalyje ar bendruomenėje nebus koronaviruso atvejų“.
Pašnekovė kviečia papasakoti vaikams, kad daugybė žmonių padeda sergantiems koronavirusu.
„Tai puiki galimybė parodyti vaikams, kad kai kažkas blogo nutinka, daug žmonių atskuba į pagalbą. Išnaudokime ją“, – pabrėžia psichologė.
G. Janarauskaitė priduria, kad saviizoliacijos metu svarbu užtikrinti stabilų vaikų dienos režimą. Pasirūpinti, kad jie sistemingai tęstų mokymosi veiklą, padėtų namų ruošoje ir turėtų pakankamai laiko aktyviems žaidimams, buvimui gryname ore bei miegui.
Pašnekovės primena: jeigu su stipriu stresu ir nerimu nebepavyksta susitvarkyti patiems, visada galima susisiekti ir pasitarti su psichologu. Karantino laikotarpiu pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai konsultuoja telefonu (8 345) 60 188, Skype, Messenger programomis.
Psichologė Aušra Jakavičienė primena, kad stresas neigiamai veikia mūsų imuninę sistemą ir atsparumą ligoms. Taigi, jei stresas sunaikins mūsų imuninę sistemą, mes tapsime viruso pažeidžiami.
Specialistė sako, kad ekstremalios situacijos neišvengiamai kelia įtampą, baimę. Anot jos, vienas žmogus baimės akivaizdoje reaguoja vienaip, o minia kitaip.
„Minia pradeda eiti pasroviui ir tada labai sunku sustoti ir pasižiūrėti į situaciją racionaliai. Pastaruoju metu tenka stebėti labai daug pykčio, kuris išreiškiamas pačiais nebrandžiausiais būdais. Žmonės pyksta ant COVID-19 viruso, susiklosčiusios situacijos, pykčiu apipila vieni kitus, kritikuoja, nuvertina pastangas, nevengdami pažeminti. Šiuo metu svarbiausia visuomenės solidarumas, sutelktumas ir atsakomybė. Aplink mus yra daug himlerių, hitlerių ar stalinų. Ši terpė yra palanki jiems veikti, išmušti mus iš pusiausvyros“, – sako A. Jakavičienė ir rekomenduoja sąmoningai apriboti informacijos sekimą.
„Žinios turi būti iš patikimų šaltinių, informaciją turime dozuoti. Jei visą dieną būsime koronos situacijoje, apims didelė baimė. Turėtume nusistatyti, pavyzdžiui, du kartus per dieną sekti situaciją. Kai įsijungia baimės sistema, mūsų smegenų dalis, kuri atsakinga už racionalų protą, išsijungia“, – tikina A. Jakavičienė.
Specialistė primena, kad pomėgiai ir kita maloni veikla sumažina nerimą – „klausykitės muzikos, skaitykite, rūpinkitės augalų priežiūra, mokykitės, pieškite, kurkite“.
Svarbu, sako psichologė, kad mūsų rutina nenukryptų nuo įprasto kasdienio gyvenimo režimo (keltis ir eiti miegoti įprastu metu, sveikai maitintis, mankštintis, palaikyti švarą, vėdinti patalpas, rūpintis buitimi).
Teiraujamės, galbūt reikėtų žmonėms daugiau pasitikėti atsakingomis institucijomis. Su tuo sutinka ir pašnekovė, anot jos, turime pasitikėti savo Vyriausybe, gydytojais ir padėti jiems bei sau vykdant rekomendacijas, palaikant vieni kitus, padėkojant, kad mumis rūpinasi.
„Kai mes jaukiai sėdime šiltuose savo namuose ir gurkšnojame arbatą, jie renkasi į neeilinius posėdžius, o gydytojai kiekvieną minutę dėl mūsų rizikuoja ne tik savo, bet ir savo vaikų sveikata. Neturime pamiršti, kad ir geriausia Vyriausybė mūsų neapsaugos, jei mes patys nesistengsime. Turime tokių žmonių, kurie garsiai kritikuoja, bet jiems norisi pasakyti: kol nepadarėte geriau, bent netrukdykite“, – sako A. Jakavičienė.
Žmogus – sociali būtybė. Pasak pašnekovės, šiuo laikotarpiu labai svarbu skirti laiko bendravimui su artimaisiais ir kitais mums svarbiais žmonėmis (išmaniosios technologijos tikrai sudaro tam galimybes), pasikalbėti apie savo nerimą ir baimes. Jei užplūsta stiprus nerimas, specialistė rekomenduoja padėti sau atliekant relaksacinius pratimus – patogiai atsisėsti arba atsigulti. Lėtai, ramiai ir giliai įkvėpti ir taip pat iškvėpti. Užplūdus stiprioms emocijoms, galima panaudoti vaizduotę – įsivaizduoti, kad esame mums pažįstamoje, malonius prisiminimus keliančioje situacijoje ar vietoje. Stengtis savo vaizduotėje pajusti kvapus, vaizdus, prisilietimus. Pasak specialistės, neturime pamiršti ir fizinės veiklos.
„Paprastas, saugus pasivaikščiojimas gryname ore jus tikrai nuramins. Bet svarbiausia, kad šių rekomendacijų už mus taip pat niekas nepadarys“, – sako A. Jakavičienė.
Psichologės Gintarės Janarauskaitės teiraujamės – kaip tinkamai apie koronavirusą kalbėtis su vaikais, koks žiniasklaidos poveikis vaikams? Anot specialistės, vaikai, matydami ar girdėdami informaciją apie stichines nelaimes, katastrofas, kriminalinius įvykius, gali patirti daugiau streso, nerimo ir baimių. Pašnekovė pataria, kaip sumažinti neigiamą žinių poveikį vaikams – žinias žiūrėti drauge su vaikais.
„Yra svarbu kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie tai, ką jie matė ar girdėjo. Pokalbis leidžia mums sumažinti potencialų neigiamą žinių poveikį ir aptarti mums, tėvams, kylančias idėjas bei svarbias vertybes. Stebėkite, ar žinios nesukėlė vaiko baimių, nerimo ar miego problemų, nuolatinio baimingumo, verkimo arba kalbų, kad yra baisu, neramu ir t.t. Kadangi negalime apsaugoti vaikų nuo visų išorinių įvykių, mes turime padėti jiems suprasti supantį pasaulį ir jaustis saugiai“, – sako G. Janarauskaitė ir priduria, kad pokalbiai su mažais vaikais apie koronavirusą nebus lengvi, tačiau bus labai svarbūs.
Anot specialistės, nėra teisingų ar neteisingų būdų aptarti su vaikais aktualias sveikatos temas. Pašnekovė pataria, kad pirmiausiai reiktų neversti vaikų kalbėti apie šiuos dalykus, kol jie nesijaučia pasiruošę pokalbiui. Kurti atvirą ir palaikančią aplinką, patikinti vaikus, jog jie gali užduoti visus rūpimus klausimus.Tėvai galėtų padėti vaikams rasti naujus ir patikimus informacijos šaltinius.
„Prisiminkime, kad dažnai vaikai suasmenina situacijas. Pavyzdžiui, jie gali pergyventi dėl savo ir šeimos narių saugumo. Jie taip pat gali nerimauti dėl artimųjų ir draugų, kurie šiuo metu keliauja arba gyvena toli nuo mūsų“, – sako G. Janarauskaitė ir ragina nuraminti vaikus, tačiau likti objektyviems – „mes galime pasakyti vaikui, kad jis ar ji yra saugus namuose ar mokykloje. Tačiau negalime pažadėti, kad mūsų šalyje ar bendruomenėje nebus koronaviruso atvejų“.
Pašnekovė kviečia papasakoti vaikams, kad daugybė žmonių padeda sergantiems koronavirusu.
„Tai puiki galimybė parodyti vaikams, kad kai kažkas blogo nutinka, daug žmonių atskuba į pagalbą. Išnaudokime ją“, – pabrėžia psichologė.
G. Janarauskaitė priduria, kad saviizoliacijos metu svarbu užtikrinti stabilų vaikų dienos režimą. Pasirūpinti, kad jie sistemingai tęstų mokymosi veiklą, padėtų namų ruošoje ir turėtų pakankamai laiko aktyviems žaidimams, buvimui gryname ore bei miegui.
Pašnekovės primena: jeigu su stipriu stresu ir nerimu nebepavyksta susitvarkyti patiems, visada galima susisiekti ir pasitarti su psichologu. Karantino laikotarpiu pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai konsultuoja telefonu (8 345) 60 188, Skype, Messenger programomis.
Ona iš Patamošupių:
