Jungtinėje Karalystėje gyvenanti kraštietė – tarp pirmųjų, paskiepytų nuo Covid-19

sluckiene kairiene
Laima Kairienė (dešinėje) džiaugiasi, kad jos mama Marijona buvo tarp pirmųjų vakcinuotųjų. Moteris įsitikinusi, kad tik skiepai ir atsakingas elgesys gali padėti suvaldyti pandemiją. Asmeninio archyvo nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

101-erių Marijona Sluckienė su dukra Laima Kairiene Jungtinėje Karalystėje gyvena nuo 2006-ųjų. Praėjusią savaitę senjorė buvo viena pirmųjų vakcinuota nuo Covid-19, o komentaruose pašmaikštauta, kad galbūt ji apskritai viena pirmųjų lietuvių pasaulyje, gavusi skiepą nuo visą pasaulį drebinančio viruso. Tad ir smalsaujame, kaip sekėsi procedūra ir kaip jaučiasi mūsų kraštietė.

L. Kairienė, kuri tiek Lietuvoje, tiek šiuo metu Jungtinėje Karalystėje dirba vaistininke, pasakoja, kad skiepijimosi programa čia pagrįsta pagal amžių ir rizikos faktorius. Pirmiausiai, anot pašnekovės, skiepijami asmenys nuo 80 metų, senelių namų gyventojai bei sveikatos apsaugos darbuotojai. Vėliau skiepų pagal amžių turėtų sulaukti 70–75-erių metų piliečiai, dar vėliau 16–60 metų asmenys bei turintys chronines ligas, sergantys astma, diabetu ar širdies ligomis.  

„Praeitą savaitę (antra gruodžio savaitė – red. past.) vakcinavimas prasidėjo antradienį ir buvo atliekamas ligoninėse. Vakar prasidėjo medicinos centruose, kur dirba šeimos gydytojai. Man paskambino į namus ir paklausė, kada mama norės vakcinuotis. Jeigu gali atvykti į medicinos centrą, tai artimiausia galima data buvo 16 diena, o jeigu negali, tai namų vizitai prasidės tik po dviejų savaičių. Aš galvoju – kuo greičiau, tuo geriau“, – prisimena L. Kairienė, kuri nedvejodama kartu su sūnumi nuvežė mamą į kliniką.  

Moteris džiaugiasi, kad pats vakcinavimas vyko labai sklandžiai.

„Viskas buvo labai puikiai suorganizuota, dirbo visi, kas galėjo – medicinos seserys, gydytojai, net vadybos personalas ir savanoriai. Viskas sustyguota kaip laikrodis. Privažiavom prie pastato, savanoris privežė vežimėlį, padėjo nuvežt. Prie durų laukė kitas savanoris, matuoja temperatūrą ir paduoda lapą su vakcinos ir pašalinių poveikių aprašymu. Toliau prie registratūros užregistruoja ir nukreipia į laukimo salę. Visur valoma su specialiom servetėlėm ir laikomasi atstumų. Po to nukreipia į kitą patalpą, kur po penkių minučių buvom pašauktos į kabinetą. Ten jau vakcinuoja ir po to nukreipia laukti dar 15 min. stebėjimui, kad nebūtų kokių nepageidaujamų reakcijų. Grįžom namo. Jokios blogos reakcijos kol kas nėra“, – pasakoja iki išvykimo į Jungtinę Karalystę Lukšiuose gyvenusi moteris ir džiaugiasi, kad apskritai jos mama dar išties guvi ir sąmoninga senjorė.

Šimtametė nemažai laiko praleidžia žiūrėdama istorijos ir geografijos laidas, lig šiol domisi Lietuvos politika, tebėra savo krašto patriotė.

„Labai domėjosi paskutiniais rinkimais Lietuvoje ir buvo labai patenkinta rezultatais. Atsimenu, per prezidento rinkimus, kai Grybauskaitė buvo kandidatė, tai liepė man ir sūnaus šeimai užsiregistruoti Lietuvos ambasadoje ir balsuoti“, – pasakoja L. Kairienė ir sako, kad mama visą gyvenimą buvo dosni ir šeimai, ir svetimiems žmonėms.

Antra vakcina numatyta po trijų savaičių, L. Kairienė sako nė kiek nedvejojanti, kad reikia skiepytis.

„O ką čia dvejoti? Ar mes turime šiuo metu kitą pasirinkimą?“ – sako vaistininkė.

Moteris nusprendė savanoriauti medicinos centre ir prisidėti, kuo tik galinti.

„Sekėsi labai šauniai. Dirbau su daktare, ji skiepijo, aš vedžiau į kompiuterį. Visi tokie geranoriški ir dėkingi. Ypač pacientai“, – sako L. Kairienė ir svarsto savanoriauti ir antrojo vakcinavimo metu.

Tame centre iš viso buvo vakcinuoti 975 žmonės, kitas darbas ir vakcinavimas laukia po trijų savaičių. Anot pašnekovės, nebuvo nė vieno atsisakiusio vakcinuotis, priešingai – daugybė skambinančių ir norinčių gauti vakciną.

„Man pasakojo, kad kai nuvežė vakciną į vienus senelių namus, tai žmonės buvo pasipuošę kaip į didžiausią šventę, kiti net su kariškomis uniformomis kaip pergalės po Antrojo pasaulinio karo dieną. Jie sakė, kad tai didžiausia šių dienų pergalė“, – įspūdžiai dalijosi L. Kairienė.

Nors ji gana ilgai gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau seka įvykius Lietuvoje ir, deja, tautiečių požiūris, sąmoningumo stoka ją nuvilia. Žinoma, visokių žmonių yra Didžiojoje Britanijoje, galbūt labiau atsipalaidavęs jaunimas, visi pavargę nuo apribojimų, tačiau pandemija gali būti suvaldyta tik elgiantis atsakingai. Tad to moteris visiems ir linki.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.