Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų.  

 

Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė.

Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl tokiose situacijose yra svarbi tinkama ir greita šeimos narių reakcija, skatinanti ieškoti išeities.

„Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės faktą neigia. Artimieji dažniausiai pirmieji pastebi medžiagų vartojimo pasekmes, todėl neretai pacientai atvyksta palydimi artimųjų. Svarbiausia yra laiku kreiptis pagalbos – „neįsisenėjusios“ ligos gydymas yra daug efektyvesnis, o dažnai tai reiškia, kad ir sėkmingesnis. Tai būdinga visiems susirgimams, tarp jų ir priklausomybės ligoms“, – apie svarbą laiku kreiptis pagalbos pasakoja A. Širvinskienė.

Šiandien vis dar populiaru ieškoti greito sprendimo, žmonės nėra linkę pripažinti sau ir kitiems, kad nuo priklausomybės, kaip ir nuo kitų lėtinių ligų, greitai nepasveikstama. Iš tikrųjų priklausomybė yra liga kaip ir kitos, jai taip pat sukurti pagrįsti gydymo būdai.

Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo asmuo pastebi neigiamų pokyčių santykiuose su aplinkiniais, jam darosi sunku užmegzti ryšį ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip „žalingas vartojimas“.

A. Širvinskienė akcentuoja, jog tik gydytojas psichiatras gali įvertinti būklę ir pakonsultuoti žmogų dėl žalingo vartojimo ar priklausomybės, tačiau ne mažiau svarbi yra pirminė pagalba sveikatos priežiūros įstaigose, pacientų konsultavimas (trumposios konsultacijos) ir pirminės grandies gydytojų gebėjimas identifikuoti pacientus, kuriems reikia pagalbos, ir juos motyvuoti kreiptis pagalbos į gydytojus psichiatrus, kad liga būtų atpažinta ir pradėta gydyti anksčiau.

Alkoholis – viena labiausiai paplitusių psichoaktyvių medžiagų ir dažniausiai pasitaikantis jo vartojimo padarinys yra padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tai susiję su tuo, kad vartojantis alkoholį asmuo patiria daug streso ir sutrinka jo miego režimas. Toksinis alkoholio poveikis veikia širdies raumenį, atsiranda kardiomiopatija, ir kepenis – pakinta kepenų fermentai, atsiranda suriebėjimas, po ilgesnio laiko išsivysto cirozė.  

A. Širvinskienės teigimu, nuolatinis alkoholio vartojimas taip pat yra susijęs su neurologiniais žmogaus savireguliacijos mechanizmų pakitimais, dėl ko silpnėja jo gebėjimas reguliuoti savo emocines būsenas. Gana tipiška, kad toks žmogus patirs stipresnį potraukį psichoaktyvioms medžiagoms, siekdamas slopinti stresą. Jei psichoaktyviosios medžiagos, tokios kaip heroinas ar kitos, vartojamos švirkščiamuoju būdu, pasitaiko venų uždegimų, pūlinių, infekcijų, kurios perduodamos per kraują su švirkštimo priemonėmis.

Pastaraisiais metais priklausomybės tema tampa aktualesnė, daugėja diskusijų viešojoje erdvėje, norisi tikėtis, kad kartu mažėja su priklausomybės liga susijusi stigma ir mitai.

Nors 2020 m. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) skyriuose dėl epidemiologinės situacijos šalyje gydėsi mažiau pacientų nei 2019 m., tačiau specialistė džiaugiasi didesniu skambučių srautu – kreipiasi asmenys, kurie teiraujasi dėl pagalbos galimybių žalingai vartojantiems ar turintiems priklausomybę.

„RPLC yra sėkmingai gydęsis ne vienas visuomenei žinomas žmogus. Palaipsniui kalbėti apie savo gydymąsi, ypač reabilitacijos programose, tampa ne tik kad ne gėda, priešingai – tai viešai pateikiamas tinkamas ryškių elgesio pokyčių paaiškinimas ir privalumas.“

Norintiems pasveikti reikia žinoti, jog būtina tęsti konsultacijas su specialistais, svarbu identifikuoti prieinamus pagalbos resursus ir išmokti jais naudotis. Priklausomybė yra lėtinė psichikos liga, tačiau tai – gydoma liga, nuo kurios sveikti galimybių šiandien yra daugiau nei bet kada anksčiau.

Norint gauti emocinės ir psichologinės pagalbos, sergančiajam bei jo artimiesiems patariama kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu), o psichikos sveikatos centre ar visuomenės sveikatos biure be gydytojo siuntimo teikiamos nemokamas psichologo konsultacijos.

Taip pat visą parą veikia emocinės pagalbos linija 1809, vienijanti paramą teikiančias linijas: Vilties liniją (116 123), Pagalbos moterims liniją (8 800 66366), Jaunimo liniją (8 800 28 888), Vaikų liniją (116 111), Sidabrinę liniją (8 800 800 20) ir Tėvų liniją (8 800 900 12).

Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.

Svarbiausia prisiminti – tu niekada nesi vienas, o dar daugiau aktualios ir patikimos informacijos apie priklausomybes, profesionalios pagalbos galimybes šalyje ir kitus aktualius klausimus galite rasti nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje https://pagalbasau.lt