Dar sausį rašėme, kad savivaldybė ketina dalyvauti bandomajame pavėžėjimo projekte, o praėjusį penktadienį tam pritarė ir savivaldybės taryba. Visgi nors neabejojama dėl pačios paslaugos reikalingumo, kol kas nemažai klausimų kyla, kaip paslauga bus užtikrinama.

Pavėžėjimo projekto esmė, kad pacientai būtų pavėžėjami iki gydymo įstaigos antrinio ar tretinio lygio paslaugoms gauti. Kaip aiškino savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė, žmonės klaidingai galvoja, kad jie galės būti nuvežami iki šeimos gydytojų.

„Su šeimos gydytojo siuntimu pacientai galės būti vežami, pavyzdžiui, į Šakių ligoninės Konsultacijų skyrių, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, reabilitacijos, dializės paslaugoms. Taip pat iki Kauno klinikų. Tai yra antrinis ir tretinis lygiai“, – aiškino E. Zubrickienė.

Projekto partneriais paskirtas Šakių socialinių paslaugų centras ir ligoninė. Paslaugų centras vykdytų nespecializuotas paslaugas savivaldybės lygmeniu, o ligoninė – specializuotas  pavėžėjimo paslaugas.

„Tai ne medicininė, o socialinė paslauga. Paslaugų centras teikia pavėžėjimo paslaugą, jiems tai nėra nauja. <...> Jie turi 17 transporto priemonių, ligoninė turi vieną greitąją, manau, to turėtų pakakti“, – samprotavo savivaldybės gydytoja, tačiau būtent transportas tarybos nariams ir kėlė daugiausiai klausimų, mat jo įsigijimui, anot E. Zubrickienės, projektinių lėšų nenumatyta.

„Tikrai ta paslauga reikalinga, bet tos 17 mašinų nestovi, o dirba. Socialinių paslaugų centras turi 11 visokių paslaugų. Atrodo, daug mašinų turi, bet čia tas pats, kas lieptume autobusų parkui vežti žmones neduodami autobuso. Juk jie turi autobusų... <...> Nepykim ant Paslaugų centro, jei prašys lėšų automobilio įsigijimui“, – mintimis viename iš komiteto posėdžių dalijosi vicemeras Darius Jakavičius.

Tarybos posėdžio metu taip pat bene daugiausiai klausimų kilo būtent dėl galimybės įsigyti transportą, diskutuota, kad reikia išsigryninti techninius dalykus, kad nestrigtų registracija ir pan.

„Socialinių paslaugų centro transportas gana apkrautas, jis nėra specializuotas, nes įdėjęs į mašinos būdą žmogaus nenuveši“, – svarstė Romas Pukinskas.

Meras Edgaras Pilypaitis papildydamas savivaldybės gydytoją aiškino, kad pilotiniame projekte tam ir dalyvaujama, kad būtų išsiaiškinta, ko trūksta, kaip ir kas veikia, nes po poros metų šią paslaugą turės užtikrinti visos savivaldybės.

„Šalia Paslaugų centro ir ligoninės, autobusiukais aprūpintos ir neįgaliųjų organizacijos“, – kaip alternatyvą, iš kur gauti reikiamą transportą, nurodė meras.

Visgi Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė viliasi geranoriško savivaldybės požiūrio ir pripažįsta, kad su dabartiniais resursais užtikrinti paslaugą faktiškai neįmanoma.

„Mano matymas, kad einant į naują projektą mums reikia transporto, vairuotojo ir dispečerio etato. Iš savų resursų mes nepajėgiam. Tos mašinos neperteklinės, jos užimtos ir naudojamos. Nėra nė vienos atliekamos. Apie tai aš jau gruodį kalbėjau“, – teigė V. Bielskienė, pripažinusi, kad planuoja kreiptis į tarybą dėl etatų struktūros, prasitaria, kad, pavyzdžiui, Prienų savivaldybė skyrė lėšas transporto įsigijimui, nes ji sunkiai įsivaizduoja, kaip galima užtikrinti kokybišką paslaugą, kai tam neturi įrankių.

„Ir dabar jau reikalingi papildomi kaštai, nes ir dabar jau pildom, skaičiuojam, lentelės visokios“, – sakė Socialinių paslaugų centro direktorė.

Numatyta, kad rajone pavėžėjimo paslauga turėtų startuoti nuo rugpjūčio.