Nauja paslaugų finansavimo tvarka, specialistų konsultacijų prieinamumas ir būtinos investicijos – iššūkiai, su kuriais susiduria Šakių ir kitų rajonų ligoninės. Apie juos Šakių ligoninės vadovas Ignas Sadauskas kartu su Lietuvos ligoninių asociacijos atstovais prieš gerą savaitę diskutavo su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe. Pasak jo, viena didžiausių problemų – kaip suderinti valstybės keliamus reikalavimus su gydymo įstaigų finansinėmis galimybėmis. Tuo pat metu Šakių ligoninėje įgyvendinamas beveik 588 tūkst. eurų vertės Paliatyviosios pagalbos skyriaus įrengimo projektas.
Nauja tvarka – mažiau galimybių derėtis
Lietuvos ligoninių asociacijos atstovai susitikime su ministerijos vadovybe kėlė klausimus dėl gydymo įstaigų finansinio stabilumo, sutarčių su Valstybine ligonių kasa (VLK) sudarymo ir paslaugų apmokėjimo. Vienas didžiausių nerimą keliančių pokyčių, sako I. Sadauskas, naujoji sutarčių sudarymo tvarka. Iki šiol sutartys su ligonių kasa paprastai būdavo sudaromos vasarį ar kovą, o gydymo įstaigos dar turėdavo galimybę derėtis dėl siūlomų finansavimo sumų ir paslaugų apimčių. Dabar kitų metų sutartis numatyta sudaryti jau lapkritį, o deryboms bus skiriamos vos septynios dienos. Vadovo įsitikinimu, per tokį laiką gydymo įstaigos praktiškai neturės galimybių iš esmės derėtis dėl pateiktų sąlygų.
„Iš esmės tai bus sutikimas su pirmu pasiūlymu. Derybų komponentas dingsta“, – sako jis.
Dar vienas klausimas – kaip bus apskaičiuojamos kitų metų paslaugų apimtys. Pagal naująją tvarką bus vertinami per pirmuosius devynis metų mėnesius faktiškai suteiktų paslaugų duomenys. Iš pirmo žvilgsnio toks principas turėtų būti palankus ligoninėms, nes finansavimas siejamas su realiai atliktu darbu. Tačiau, I. Sadausko teigimu, toks skaičiavimo principas neatspindi tikrojo paslaugų poreikio.
„Finansavimą seniai prašėme sieti su faktiškai suteiktomis paslaugomis, tačiau vertinant pirmuosius devynis metų mėnesius įtraukiamas ir vasaros laikotarpis, kai pacientų srautai gerokai sumažėja, tačiau neįskaičiuojami paskutiniai metų mėnesiai, kai paslaugų poreikis išauga“, – komentuoja I. Sadauskas ir paaiškina, kad taip kyla rizika, jog būsimų metų paslaugų apimtys bus apskaičiuotos mažesnės, nei ligoninė realiai galėtų suteikti.
Šiuos ir kitus argumentus ligoninių atstovai išsakė ir ministerijos vadovybei. Pasak I. Sadausko, ministras juos išklausė, pasižymėjo, tačiau ar tai turės įtakos priimant tolesnius sprendimus, kol kas neaišku.
Specialistų yra, bet konsultacijos – mokamos
Kaip finansavimo sprendimai atsiliepia rajono gyventojams, iliustruoja vaikų gydytojų specialistų konsultacijų pavyzdys. Ligoninės vadovas pasakoja, kad, tarkime, Šakių ligoninėje dirba vaikų kardiologas ir vaikų pulmonologas, tačiau jų konsultacijos šiuo metu gali būti teikiamos tik mokamai, nes ligoninė neturi atitinkamų sutarčių su ligonių kasa. Jau dvejus metus iš eilės jis prašo sudaryti galimybę šias paslaugas finansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Artėjant naujų sutarčių sudarymui, jis ketina kreiptis ir trečią kartą.
„Argumentai, kuriuos išgirstu, kad Kauno regione paslaugų užtenka“, – ligonių kasos atsakymą cituoja vadovas ir sako, kad tokių konsultacijų finansavimas nereikalautų didelių papildomų lėšų, nes pacientų skaičius nėra didelis, tačiau šeimoms galimybė reikalingą pagalbą gauti arčiau namų būtų svarbi.
Anot jo, panašių problemų turi ir kitos rajonų ligoninės, galinčios pasiūlyti papildomų specialistų konsultacijų, tačiau negaunančios sutarčių joms apmokėti.
Reanimaciją išsaugojo, laukia investicijos
Keičiantis intensyviosios terapijos paslaugų teikimo reikalavimams, Šakių ligoninei teko spręsti ir šių paslaugų išsaugojimo klausimą. Pasak I. Sadausko, mažesnėms gydymo įstaigoms sunkiausia įgyvendinti reikalavimus dėl specialistų skaičiaus ir būtinos įrangos. Vis dėlto licenciją pavyko išsaugoti. Tačiau kartu ligoninė prisiėmė įsipareigojimą per dvejus metus įsigyti nuosavą kompiuterinį tomografą. Šiuo metu ji naudojasi privataus paslaugų teikėjo turima įranga, o pagal naujuosius reikalavimus aparatą turės įsigyti pati gydymo įstaiga. Ligoninės vadovas svarsto, kad toks pirkinys gali kainuoti nuo pusės milijono eurų – priklausomai nuo pasirinkto aparato.
„Nuosavas tomografas ligoninei būtų reikalingas ne vien dėl licencijavimo sąlygų. Tai leistų sumažinti priklausomybę nuo privataus paslaugų teikėjo ir užtikrinti didesnį tyrimų prieinamumą“, – dalijasi mintimis I. Sadauskas.
Naujam skyriui – beveik 588 tūkst. eurų
Šakių ligoninėje šiuo metu vyksta naujo Paliatyviosios pagalbos skyriaus įrengimo darbai. Bendra projekto vertė siekia per 587 tūkst. eurų. Didžiąją dalį lėšų (daugiau kaip 424 tūkst. eurų) sudaro Europos Sąjungos finansavimas, likusią dalį skiria savivaldybė ir projekto partneris. Rodydamas patalpas penktajame ligoninės aukšte, I. Sadauskas pasakoja, kad jas numatyta suremontuoti ir pritaikyti aštuonių lovų skyriui, kuriame bus teikiama stacionarinė paliatyvioji pagalba. Palatose bus įrengti sanitariniai mazgai, dušai, rekuperacinė vėdinimo ir kitos būtinos sistemos. Pasak ligoninės vadovo, pacientų, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba, nuolat daugėja, todėl tokio skyriaus poreikis tik auga.
Papildomų rūpesčių kelia ir pats statybų organizavimas. I. Sadauskas sako, kad rangovo paieškos užtruko, konkursas įvyko tik iš trečio karto. Remonto metu ligoninei tenka pertvarkyti ir pacientų apgyvendinimą – dalis jų laikinai perkeliami į kitas patalpas, tarp jų ir į buvusio Akušerijos skyriaus erdves. Pagal projektą darbai turi būti baigti iki kitų metų kovo 31 d.
Greta kasdienių iššūkių ligoninė rūpinasi ir pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms. Pasak I. Sadausko, įstaiga jau turi rezervinius elektros generatorius, pasirašyta sutartis dėl vandens gręžinio įrengimo.
Ramūnas iš Šakių:
