Romualdas Vadluga Sintautų direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo balandžio 1 d. Darbo diena prasidėjo nuo reikiamų dokumentų pasirašymo, pažinties su kolektyvu. (G. Martinaitienės nuotr.)
Nors balandžio 1-oji Melagių ir juokų diena, tačiau tai, kad Sintautų mokykla pagaliau turi nuolatinį vadovą, joks pokštas. Penktadienis buvo pirmoji R. Vadlugos darbo diena Sintautuose, jis prisistatė bendruomenei, sulaukė palaikymo bei sveikinimų. Direktorius atviras: nors darbinių metų kupra ir didelė, bet jaudulys stovint prieš mokytojus, jiems prisistatant – didžiulis. Į rajoną jis grįžta po 30 metų pertraukos.
Pagal išsilavinimą R. Vadluga yra fizikos bei informacinių technologijų mokytojas. Pastaruosius pusantrų metų jis dirbo projektų vadovu Marijampolės kolegijoje, anksčiau yra dirbęs mokytoju Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriuje, yra ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas, o 1986–1992 m. yra vadovavęs Keturnaujienos mokyklai.
Paklaustas, kodėl nusprendė dalyvauti konkurse Sintautų direktoriaus pareigoms užimti, R. Vadluga sako, kad iš pradžių tokios minties neturėjo, tačiau didelio raginimo sulaukęs iš šono ilgai mąstė, ką daryti. Dokumentus ryžosi priduoti tik priešpaskutinę dieną. Buvo smalsu, pripažįsta pašnekovas, ir save išbandyti, prabanga tapo ir kasdienis važinėjimas į Marijampolę. Teiraujuosi, kaip direktorius jaučiasi, nes yra mokyklos gelbėtojas, kadangi jei ne nuolatinis vadovas, ši mokykla pagal švietimo įstaigų pertvarkos planą būtų praradusi savarankiškumą. Jis tikina didvyriu nesijaučiantis, tačiau sutinka, kad ši mokykla verta būti nepriklausoma, joje nėra jungtinių klasių, pilnas darželis, o ir apskritai, jeigu yra galimybė įstaigą išlaikyti vietoje, tai, R. Vadlugos nuomone, ir reikia išlaikyti.
„Būkim biedni, bet teisingi, bet skyriaus greitai nebūtų buvę, gal pradinė, darželis...“ – mintimis apie galimą mokyklos likimą dalijasi direktorius.
Tad dabar jo didžiausias siekis, kad Sintautų mokykla kuo kokybiškiau ir ilgiau gyvuotų. Didžiulis privalumas, anot direktoriaus, stipri bendruomenė, mokytojai savo srities žinovai ir mokyklos patriotai, tad visa tai reikia neapleisti ir stiprinti.
Nors vieta nauja, kai kuriuos mokyklos darbuotojus R. Vadluga pažįsta, apsižiūrėti mokyklą jis čia buvo atvykęs prieš konkursą, o pažintis su nepažįstamais bus vienas iš pirmųjų darbų.
„Mano durys atviros visada. Ar džiaugsme, ar nelaimėje – lauksiu visų. Ir pastabų, ir kritikos, ir iniciatyvos“, – prisistatydamas kalbėjo R. Vadluga ir perfrazuodamas frazę „Nemąstyk iki lubų, o mąstyk iki dangaus“ visiems linkėjo daryti ne tik tai, ką privalo, bet kur kas daugiau, tada ir bendras darbas bus geras.
„Sėkmės mums visiems kartu“, – sakė jis ir tikino, kad vaisius gali duoti tik bendras ir darnus darbas, pasidalinta lyderystė, tad tuo keliu ir žada eiti.
Kalbėdamas apie ateities planus, ugdymą bei vizijas R. Vadluga teigė, jog yra už tai, kad ir kaimo vaikas turi pamatyti teatrą, parodas, ugdyti socialinius įgūdžius, tad gal geriau kartais ne klasėje sėdėti, o kažkur išvykti ar į lauką išeiti. Direktorius kalbėjo ir apie veiklos viešinimą – galbūt mokykloje būtų kuriamas savotiškas informacijos centras, nes skleisti apie save žinią, vadovo manymu, šiais laikais labai svarbu. Lygiai taip pat prioritetu laiko įvairių projektų įgyvendinimą, bendras veiklas bei bendradarbiavimą su vietinėmis įstaigomis. Žinoma, yra ir problemų, viena jų – valgyklos klausimas, mat bendruomenė nėra patenkinta, jog maistas kasdien atvežamas iš Šakių, tad R. Vadluga svarsto, jog galbūt kažką būtų galima pakeisti ir derinti šį klausimą su darželiu.
Naująjį vadovą sveikino ir sėkmės linkėjo meras Edgaras Pilypaitis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, kultūros centro atstovai, kolektyvas. Ramiai šią mokyklą sakė paliekanti ir laikinai jai daugiau nei metus vadovavusi Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė.
„Džiaugiuosi, kad kolektyvo lūkesčiai išsipildė“, – sakė ji ir juokavo, kad direktoriui čia bus ką veikti, nes kolektyvas veržlus, ambicingas, motyvuotas.
Ji simbolines dovanėles įteikė tiems, su kuriais daugiausiai bendravo, šie irgi neliko skolingi, dėkojo direktorei už palaikymą, bendravimą, tad netrūko gražių žodžių, sveikinimų ir linkėjimų, kad atverstas naujas Sintautų mokyklos puslapis būtų kuo sėkmingesnis.