
Gintarė MARTINAITIENĖ
Ar rajono siekis išlaikyti keturias gimnazijas nesubliukš it muilo burbulas, parodys laikas, tačiau, kad tokių ženklų yra, akivaizdu. Be to, jei ministerijos užmojai virs realybe, visuomenėje daugės tik pradinį išsilavinimą turinčių žmonių.
Apie pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) švietimo įstaigų vadovų pasitarime kalbėjęs vicemeras Darius Jakavičius informavo apie „įdomius ministerijos pasiūlymus“ ir svarstė, kas būtų, jeigu būtų ir jeigu iš tikrųjų 2024-ųjų metų laida, kaip siūloma, PUPP laikytų su taip vadinamais slenkstiniais įvertinimais.
Slenkstinis balas reiškia, kad jeigu iš PUPP dešimtokas gauna nuo vieneto iki trejeto, tai jo išsilavinimas lieka tik pradinis. Gavę ketvertą galėtų mokytis profesinėje, o penketas leistų toliau mokytis gimnazijoje.
Žiūrint į konkrečius skaičius galima paminėti, kad šalyje turime apie 25 tūkst. dešimtokų, tad, kaip rodo ankstesnių metų rezultatai, apie 10 tūkst. liktų su pradiniu išsilavinimu, 5 tūkst. galėtų mokytis profesinio ugdymo, 10 tūkst. toliau galėtų mokytis gimnazijose.
Kalbėdamas apie rajono rezultatus, vicemeras informavo, kad pernai mūsų rajone PUPP lankė 180 mokinių, iš jų išlaikė 56, kurie būtų galėję toliau mokytis gimnazijoje, 86 būtų tik su pradiniu išsilavinimu.
„Tad turėtume dvi nelabai dideles 11 klases. Štai ir visos svajonės apie keturias gimnazijas <...> Tai žiauru, baisu, ačiū Dievui, dar ne šiais metais“, – vertino vicemeras.
Kaip žinia, pagal seną pertvarkos planą 2025-aisiais turėtų būti skaičiuojamas 11-okų skaičius klasėje, o neturint 31 mokinio, neturėtų būti formuojama 11 klasė.
Vicemeras svarstė, gal tokie planai šiek tiek pakeis ir moksleivių požiūrį, nes dabar situacija išties buvo iškreipta – dalis į PUPP ateidavo, užsiregistruodavo ir išeidavo, nes esą rezultatas nieko nelemia. Tačiau jeigu su lietuvių užduotimis dešimtokai dar susitvarko, tai matematikos rezultatai išties verčia susimąstyti.
Todėl ne pirmą kartą prabylama, kad matematikos mokymąsi reikėtų stiprinti jau pradinėse klasėse, tačiau sutinkama, kad mokymosi krūviai ir dabar dideli, prasčiau besimokantiems sunkiai pakeliami.
Vicemero vertinimu ir pasvarstymu, ar su tokiais sprendimais negrįšime į tarpukario Lietuvą.
„Po 10 metų turėsime socialinį sprogimą, kai žmonės neturės išsilavinimo, nes mokykloje mes su jais nesugebėjome susikalbėti ir tarsi natūralios atrankos principu išmetėm. Ar tikrai 16 metų žmogus atsakingas už save? O mes jau nuvertiname. Tai žiaurus dalykas“, – svarstė jis.
Todėl kartu su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Dariumi Aštrausku jie jau pradėjo vizitus po mokyklas, kur susitinka su devintokais bei dešimtokais ir kalbasi apie galimus pokyčius bei tų pokyčių įtaką jų likimui.