Praėjusį ketvirtadienį Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje viešėjo Lietuvos vardą pasaulyje garsinantys svečiai – Dakaro ralio legenda Benediktas Vanagas ir olimpietis buriuotojas Rokas Milevičius. Savo įkvepiančiu pavyzdžiu ir pasiekimais jie skatino 8–12 klasių mokinių smalsumą, pilietiškumą ir lyderystę, motyvavo išsikelti ateities tikslus jau dabar ir drąsiai jų siekti.

Sveikinimo žodį tarusi mokyklos direktorė Nijolė Šapolienė pabrėžė, kad gimnazijos bendruomenė džiaugiasi ir didžiuojasi tapusi projekto „Ateities Lietuvai“ dalimi, nes itin svarbu suvienyti veržlų, verslų ir pozityviai nusiteikusį jaunimą, kuris pradėtų kurti čia ir dabar ir jau šiandien galvotų, kokioje Lietuvoje jis gyvens rytoj.

Jai antrino ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, sakydamas, kad Lietuvos ateitis priklauso nuo to, kokios bus jaunimo šiandienos svajonės.

Verslumo skatinimo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ atstovė Rasa Valaitytė kvietė mokinius nelaukti kažkokio tinkamo momento, o ateities planus pradėti įgyvendinti dar besimokant mokykloje, todėl nedaugžodžiaudamas įmonės „Scandagra“ marketingo vadovas Nerijus Kalinauskas pristatė kartu su „Lietuvos Junior Achievement“ ne vienerius metus plėtojamos edukacinės-motyvacinės iniciatyvos ambasadorius, du kovotojus su stichijomis – B. Vanagą ir R. Milevičių.

Gimnazistai turėjo unikalią galimybę pabendrauti su žmonėmis, kurie vardan Lietuvos turi išsikėlę didelius ir ambicingus tikslus ir juos sėkmingai įgyvendina. Rokas patikino, kad pasauliui reikia geriausių, o geriausiu gali tapti kiekvienas – tas, kas įdeda daugiau darbo, kas įdeda daugiau pastangų arba kas labiau patiki savimi.

Į klausimą, kas padeda išlaikyti kovotojo dvasią ir nenuleisti rankų, Dakaro legenda atsakė, kad yra vienas žodis, kuris galėtų būti žodžio „motyvacija“ sinonimas – tai žodis „tikėjimas“.

„Jei tik tikėsitės, motyvacija bus žemesnė. Tai reiškia, kad aš norėčiau, kad taip būtų, bet nesu tikras, kad taip atsitiks. Ir jei nesu tikras, sunkumui atėjus galiu pasiduoti, o jei žinau, kad padarysiu, nesvarbu, kiek kartų man nepasiseks, kiek kartų aš suklupsiu, aš vis tiek pasieksiu savo tikslą“, – drąsino B. Vanagas, pabrėždamas, kad tikėjimas prasideda nuo svajonės.

Jam pritardamas R. Milevičius papasakojo, kad svajonė dalyvauti olimpiadoje išsipildė, tiesa, nuliūdino rezultatas. Todėl jis perspėjo jaunimą svajoti atsakingai, nes svajonės ima ir išsipildo, tačiau nepamiršti, kad jos siekiant reikia įdėti ir daug darbo, nes tik patekęs į profesionalią olandų komandą jis suprato, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia dirbti daugiau – ne keturias dienas per savaitę po keturias valandas, o penkias–šešias dienas per savaitę po 12 val. Tad jaunimui patarė visada bandyti padaryti daugiau ir nesvarbu kur – moksle ar sporte.

Kalbėdamas apie vaikystės svajones ir siekius, garsus lenktynininkas prisiminė, kad labai norėjo būti „BelAZ“ – didžiausio pasaulyje sunkvežimio, kuris aukštesnis už gimnazijos pastatą, vairuotoju, tačiau tapo lenktyninių automobilių vairuotoju. Kaip paaiškėjo, jaunystėje turėjo draugų lenktynininkų, ne veltui sakoma: pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas esi tu.

„Kai nusprendžiau, kad noriu tapti lenktynininku, automobilio dar negalėjau vairuoti, bet kadangi laikai buvo kitokie negu dabar, važinėjau su automobiliu ir man atrodė, kad esu pats greičiausias Vilniuje, o iš tiesų, buvau chuliganas, kuriuos dabar vadina kelių gaideliais“, – atviravo B. Vanagas, lenktyniaujantis jau daugiau nei 25-erius metus.

Pasakodamas apie savo kelią, jis prasitarė, kad jo karjera prasidėjo Kačerginės lenktynių trasoje. Kaip šiandien prisimena tą dieną, kai treneris paprašė apvažiuoti ratą. Tada jis lėkė kiek įmanydamas – stabdžiai cypė, važiavo skersas ir vieną trijų kilometrų ilgio ratą įveikė per 90 sekundžių, o prie vairo sėdęs jo treneris ramiai tą pačią trasą įveikė 10 sekundžių greičiau.

„Mano pasaulis tam tikra prasme sugriuvo, nes man atrodė, kad esu pats greičiausias, o paaiškėjo, kad iš tiesų aš vairuoti nemoku. Nuo tada prasidėjo ilgas mokymosi kelias... Mano istorija prasidėjo nuo labai didelio antausio“, – neslėpė lenktynininkas.

R. Milevičius prisipažino, kad buriavimą taip pat atrado labai netikėtai. Jis gerai prisiminė tą dieną, kai su tėte atvykęs pamušinėti teniso kamuoliuko jachtų klube prie Kauno marių iš nuobodulio akmenimis apmėtė buriuotojų laivelius. Kai jų treneris atvyko Roko išbarti, paaiškėjo, kad jis buvo tėtės pažįstamas, su kuriuo jaunytėje buriavo. Taip žodis po žodžio ir treneris pasiūlė ateiti paplaukioti. Taip vaikinas pradėjo savo buriuotojo kelią, nes pirmieji bandymai ne tik užkabino, bet ir sukėlė norą aplenkti kitus.

Po pokalbio su projekto „Ateities Lietuvai“ ambasadoriais visi patraukė į gimnazijos kiemą, kur skambant Lietuvos himnui iškilmingai iškelta istorinė Lietuvos vėliava. Jos šiais mokslo metais keliamos trijuose Lietuvos rajonuose – Šakių, Kėdainių ir Kretingos. Iš viso šalyje Vyčio vėliavų jau iškelta daugiau nei 100.