Lapkričio 28 dieną rajono savivaldybės taryba patenkino trijų reorganizuotų rajono mokyklų norą būti ne pagrindinėmis, o tiesiog mokyklomis. Remdamosis 2011 metais švietimo ir mokslo ministro pasirašytu įstatymu Šakių „Varpo“, Lekėčių ir Kriūkų mokyklų bendruomenės nusprendė savo pavadinime neminėti mokyklos tipo.

 

 

Pirmieji norą tapti tiesiog mokykla pareiškė varpiečiai, kurie tvirtino, kad mokyklos tapimas pagrindine jiems buvo psichologiškai sunkus išbandymas ir pavadinimas „Šakių „Varpo“ mokykla“ pagerintų mokyklos psichologinį klimatą. Be to, kreipimesi į tarybos narius buvo teigiama, kad mokyklai vykdant plačią kultūrinę, meninę projektinę veiklą tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų būtų naudingiau, kad pavadinime nebūtų naudojami žodžiai, apibrėžiantys jos tipą. Kadangi Šakių „Varpo“ mokyklos paskirtis – vykdyti ikimokyklinį ir priešmokyklinį (Siesartėnų skyriuje), pradinį, pagrindinį bei suaugusiųjų pagrindinį ugdymą, todėl mokyklos vadovybė mano, jog pavadinimas „Pagrindinė mokykla“ siauriau apibrėžia jos funkcijas.

Spalio mėnesio posėdyje tarybos nariai, mero Juozo Bertašiaus siūlymu, nusprendė atidėti klausimą dėl Šakių „Varpo“ pagrindinės mokyklos pavadinimo pakeitimo į Šakių „Varpo“ mokykla, motyvuodami tuo, kad toks noras nebuvo suderintas su kitomis rajono vidurinėmis mokyklomis, performuotomis į pagrindines, t.y. Lekėčių, Kriūkų, Plokščių ir Gelgaudiškio.

Po mėnesio paaiškėjo, kad mokyklos pavadinimą, nenurodant jos tipo, norėtų pakeisti ir kitos dvi mokyklos – Lekėčių ir Kriūkų. Lekėčių pagrindinės mokyklos direktorius Linas Adomaitis tvirtino, kad, reorganizavus Lekėčių vidurinę mokyklą į pagrindinę, iš tiesų sumažėjo jos patrauklumas. „Pabuvus vidurine daugiau nei 50 metų, nori nenori jaučiamas diskomfortas. Mokykla statoma į nepalankią padėtį, konkuruojant su kaimyninėmis mokyklomis, - atviravo direktorius. – Žinoma, antrarūše mokykla niekada nesijautėme, bet sumažėjus vaikų ir pamokų – nuotaikos nekokios.“ Pasak jo, aplink Lekėčius sodybas perkantys gyventojai, atvyksta ir į mokyklą pasidomėti vaiko švietimo perspektyvomis ir, išgirdę, kad mokykla pagrindinė, ne vienas garsiai prasitaria, kad neapsimoka čia vaikų leisti – geriau tiesiai į gimnaziją.

Kriūkų pagrindinės mokyklos direktorės Lilijos Liutvinienės teigimu, mokyklos bendruomenė pakeisti pavadinimą nusprendė vienbalsiai. „Jei pavasarį būtų šito atsiklausta, šiandien nereikėtų nieko perdarinėti, būtume iš karto pasikeitę pavadinimą, nenurodant mokyklos tipo, - tikino direktorė. – Mokykla visada liks mokykla ir bus nesvarbu – pagrindinė ar pradinė. Nereikės nuolatinio kaitaliojimo. Juo labiau, kad švęsdami mokyklos šimtmetį, tarsi nujausdami, ir ženkliukus, ir vėliavą pasigaminome su užrašu „Kriūkų mokykla“. Taip paprasčiau, prieinamiau, saugiau. Žodis „pagrindinė“ mūsų jokiu būdu nesumenkino. Mes jautėme, kad toks likimas mūsų laukia – tai nebuvo trenksmas iš giedro dangaus.“

Abiejų mokyklų direktoriai tvirtino, kad mokyklų pavadinimo pakeitimai ir su tuo susijusios procedūros kainuos visai nedaug - tik po 300 litų. L.Adomaitis juokavo, kad, reikalui esant, bendruomenė tokią sumą ir po litą surinktų, o L.Liutvinienė užtikrino, kad šiai procedūrai atlikti panaudos savo susirinktas 2 proc. lėšas.

Plokštiečiams mokyklos pavadinimo keitimo klausimas nėra aktualus, nes jų mokykla nuo šių mokslo metų tapo Plokščių mokykla – daugiafunkciniu centru, o gelgaudiškiečiai, pasak pagrindinės mokyklos direktoriaus Romo Dumbliausko, net nesvarstė tokios galimybės. „Pavadinimas nieko nekeičia. Manau, neantrarūše vidurine mokykla buvome, tad ir neantrarūše pagrindine tapome, - teigė direktorius. – Visi esame nusiminę, kad rajono valdžia paskubėjo su rajono mokyklų tinklo pertvarka - dar iki 2015 metų galėjo visos vidurinės gyvuoti. Dabar gi visi keliai užkirsti, nors įstatymai jau leidžia ir su viena klase vidurinės mokyklos statusą išlaikyti. Trumparegiška politika buvo. Nemanau, kad vidurines mokyklas reorganizuodama į pagrindines, rajono valdžia daug sutaupė.“