Numatoma subalansuoti bausmių skyrimą

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis būtų tikslinamos tam tikros bausmių skyrimo taisyklės ir įvedamos alternatyvios bausmės už kai kurias nusikalstamas veikas.
 
Anot pataisų iniciatorių, ne visi asmenys, kurie yra nuteisiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, yra pavojingi visuomenei, tačiau jų išlaikymas įkalinimo įstaigose valstybei ir mokesčių mokėtojams ypač brangiai kainuoja. Naujomis pataisomis siekiama sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių Lietuvoje.

2012 m. pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo apie 10 tūkst. nuteistųjų. Tarptautinių organizacijų duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių 100 000 gyventojų Lietuva Europoje prilygo Baltarusijai ir nusileido tik Rusijai bei Azerbaidžanui. Šios Vyriausybės sistemingo darbo dėka kalinių skaičius buvo sumažintas vienu tūkstančiu, tačiau Lietuva iki šiol išlieka šalimi, turinčia vieną didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje. Dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo įkalintieji neretai kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų konstatavimo ir neturtinės žalos priteisimo. Pavyzdžiui, 2011 - 2013 metais dėl neturtinės žalos išmokėjimo į teismus kreipėsi 177 bausmes atliekantys asmenys, kuriems buvo išmokėta beveik 280 tūkst. litų.

Taigi, Baudžiamojo Kodekso pataisose siūloma už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę, įvesti alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą ar areštą. Baudos, siekiančios iki 195 000 Lt, galėtų būti skiriamos, pavyzdžiui, už tokius nusikaltimus, kaip didelės vertės svetimo turto vagystė ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių vagystė (šiuo metu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų); už sukčiavimą, kuomet įgytas didelės vertės svetimas turtas (gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų); turto pasisavinimas, kuomet pasisavinamas didelės vertės svetimas turtas (laisvės atėmimas iki 10 metų), turto iššvaistymas, kuomet iššvaistytas didelės vertės svetimas turtas (laisvės atėmimas iki 7 metų) ir kita. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju galėtų spręsti, kokią bausmės rūšį (laisvės atėmimą, areštą, laisvės apribojimą ar baudą) skirti kaltinamajam. Žinoma, šioms numatytoms pataisoms dar turi pritarti Seimas.
 
„Draugo” inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3