Telefono ekrane užsidega artimojo vardas. Kitame ragelio gale girdite pažįstamą balsą, kuris prašo pagalbos: pateko į bėdą, reikia skubiai pervesti pinigus. Nors tokiose situacijose sunku reaguoti ramiai, kibernetinio saugumo ekspertai perspėja, kad net ir pažįstamas balsas nebėra patikimas tapatybės įrodymas, rašoma „Telia“ pranešime žiniasklaidai.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per antrąjį šių metų ketvirtį užregistruoti 3 718 sukčiavimo atvejai – 14 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Per šį laikotarpį sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti daugiau kaip 13,1 mln. eurų, o realūs nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų. Nors didžiausią dalį vis dar sudaro apgaulingos SMS žinutės ir elektroniniai laiškai, telefoninis sukčiavimas išlieka viena pavojingiausių sukčiavimo formų.
Anot „Telia“ kibernetinio saugumo eksperto Dariaus Povilaičio, telefoninio sukčiavimo schemos tampa sudėtingesnės, nes nusikaltėliai pradėjo aktyviai naudoti dirbtinio intelekto technologijas. Jei anksčiau įtartiną skambutį galėdavo išduoti akcentas, balso tonas ar neįprasta kalbėsena, dabar dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios balso klastojimo technologijos gali atkartoti žmogaus balsą iš vos kelių sekundžių garso įrašo.
„Sukčiams pakanka viešai prieinamų vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, „YouTube“ ar kitose platformose, balso pavyzdį jie gali gauti ir iš anksčiau įrašytų telefoninių pokalbių – todėl net ir atpažinus sukčius, nereiktų su jais tęsti pokalbio. Vos iš keliasdešimties sekundžių balso įrašo dirbtinio intelekto įrankiai gali sukurti įtikinamą žmogaus balso kopiją – sistema atkartoja žmogaus kalbėjimo manierą, intonaciją, tarimą ir net emocinį atspalvį, todėl pokalbio metu aukai gali atrodyti, kad ji kalba su savo vaiku, sutuoktiniu ar kitu artimuoju“, – dalijasi D. Povilaitis.
Pasak jo, atpažinti dirbtinio intelekto sugeneruotą balsą nėra paprasta, tačiau tokius skambučius išduoda, kad jie dažniausiai būna orientuoti į skubą ir emocijas. Pavyzdžiui, tariamas artimasis pasakoja patekęs į nelaimę, prašo skubiai pervesti pinigus ar atlikti kitą neatidėliotiną veiksmą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į neįprastą kalbėjimą, nenatūralias pauzes ar vengimą atsakyti į netikėtus asmeninius klausimus.
Specialistas gyventojams rekomenduoja imtis paprastos, bet veiksmingos apsaugos priemonės – su artimaisiais susitarti dėl slaptažodžio arba užduoti klausimą apie kažką, ką tik jūs tarpusavyje žinote, kuris leistų greitai patikrinti, ar skambinantis žmogus iš tiesų yra tas, kuo prisistato.
„Tai gali būti visiškai atsitiktinis žodis, nesusijęs su jūsų kasdienybe, jis jokiu būdu neturėtų būti skelbiamas socialiniuose tinkluose. Jei sulaukiate netikėto skambučio su prašymu skubiai pervesti pinigus, pasidalinti prisijungimo duomenimis ar atlikti kitą neįprastą veiksmą, paprašykite pasakyti sutartą slaptažodį. Tikras šeimos narys jį žinos, o sukčius ar dirbtinio intelekto sugeneruota klastotė – greičiausiai ne“, – pataria D. Povilaitis.
Anot jo, tokia priemonė ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai tampa emocijomis paremtų sukčiavimo scenarijų taikiniu. Nusikaltėliai neretai apsimeta vaikais, anūkais ar kitais artimaisiais ir kuria skubos bei baimės atmosferą, kad auka nespėtų racionaliai įvertinti situacijos.
Kibernetinio saugumo specialistas rekomenduoja niekada nepriimti skubių sprendimų pokalbio metu, net jei skambinantis asmuo prisistato artimuoju, banko darbuotoju ar valstybės institucijos atstovu. Kilus bent menkiausiam įtarimui, verta nutraukti pokalbį ir susisiekti su žmogumi kitu, jums žinomu telefono numeriu.
Taip pat nereikėtų atskleisti prisijungimo duomenų, mokėjimo kortelių informacijos ar tvirtinti finansinių operacijų vien remiantis telefonu gauta informacija. Ekspertas pabrėžia, kad jokiu būdu negalima perduoti grynųjų pinigų į namus atvykusiems nepažįstamiems asmenims, net jei jie teigia esantys banko, policijos ar kitų institucijų atstovai.
Ramūnas iš Šakių:
