Sukčiavimas išlieka viena aktualiausių grėsmių gyventojų finansiniam saugumui. Nors Marijampolės apskrityje registruotų sukčiavimo atvejų skaičius šiemet šiek tiek sumažėjo, Šakių rajone stebima priešinga tendencija. Policijos pareigūnai ragina gyventojus neprarasti budrumo – sukčių naudojami metodai nuolat keičiasi, o jų apgaulės tampa vis įtikinamesnės.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 2026 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais apskrityje užregistruota 30 sukčiavimo atvejų (tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu jų buvo 32). Tai 6,3 proc. sumažėjimas.
Tačiau Šakių rajono policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje situacija kitokia. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius užregistruoti septyni sukčiavimo atvejai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – du. Taigi registruotų sukčiavimo atvejų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus.
„Šie skaičiai primena, kad bendras nusikalstamumo mažėjimas dar nereiškia, jog sukčiavimo grėsmė traukiasi. Be to, oficialioji statistika atspindi tik policijai žinomus atvejus. Dalis nukentėjusiųjų apie patirtą apgaulę nepraneša, todėl tikrasis sukčiavimo mastas gali būti didesnis“, – sako Šakių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Laura Dabašinskienė.
Pasak policijos, dažniausiai nusitaikoma į gyventojų pinigus ir banko sąskaitas. Iš 18-os atvejų aštuoni buvo susiję su apgaulingai nukreiptais ar perimtais bankiniais pavedimais, keturi – su banko sąskaitose esančiomis lėšomis, trys – su grynaisiais pinigais.
Policija perspėja, kad sukčiai naudojasi įvairiais būdais: siunčia apgaulingas nuorodas, kuria netikrus skelbimus, išvilioja prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ar įtikina gyventojus patvirtinti tariamai būtinus mokėjimus. Ypač pavojingos situacijos, kai sukčiai apsimeta bankų darbuotojais, policijos pareigūnais ar kitų institucijų atstovais. Jie gali teigti, kad gyventojo sąskaitai gresia pavojus, vyksta įtartina operacija arba būtina skubiai pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“.
„Svarbu suprasti – sukčiai dažniausiai siekia ne tik išvilioti pinigus, bet ir priversti žmogų veikti skubotai, nepasitarus su artimaisiais ir nepatikrinus informacijos“, – primena L. Dabašinskienė.
Vis dar dažnai manoma, kad nuo sukčių nukenčia tik vyresnio amžiaus ar mažiau technologijomis besinaudojantys žmonės, tačiau apgavikai taikosi į įvairaus amžiaus gyventojus. Vieniems siunčiamos netikros siuntų pristatymo žinutės, kitiems siūlomos tariamai pelningos investicijos, dar kiti viliojami patraukliais prekių skelbimais ar gąsdinami neva užblokuotomis banko sąskaitomis.
Policija primena kaip apsisaugoti nuo sukčių: niekam neatskleiskite elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, PIN kodų ir slaptažodžių, nespauskite įtartinų SMS žinutėse ar elektroniniuose laiškuose esančių nuorodų, nepatvirtinkite mokėjimų ar prisijungimų, kurių patys neinicijavote, sulaukę įtartino skambučio, nutraukite pokalbį ir patys oficialiu numeriu susisiekite su banku, neskubėkite pervesti pinigų nepažįstamiems asmenims, net jei situacija atrodo skubi. Pasikalbėkite su artimaisiais, ypač tais, kuriems gali būti sunkiau atpažinti naujas sukčiavimo schemas.
Pasak L. Dabašinskienės, komisariato pareigūnai susitikimų su gyventojais metu nuolat skiria dėmesį sukčiavimo prevencijai, supažindina su dažniausiai naudojamomis apgaulės schemomis ir primena, kaip elgtis susidūrus su įtartinomis situacijomis.
Policija ragina ne tik patiems išlikti budriems, bet ir dalytis informacija su artimaisiais, kaimynais bei bendruomenės nariais. Įtarus, kad tapote sukčių auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką, praneškite policijai telefonu 112 arba pateikite pranešimą per www.epolicija.lt.
Česlovas iš Gelgaudiškio:
