Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pažymėjo veiklos 25-metį, šventėje dalyvavo ir mūsų rajono žemdirbiai, žemės ūkio bendrovių vadovai. Asociacijos prezidentu dar pernai buvo išrinktas Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, jubiliejiniame renginyje apžvelgęs asociacijos veiklą.

 

P. Puskunigis savo pranešime priminė asociacijos įkūrimo pradžią – 1992 m. birželio 30-ąją, kuomet bendrovių atstovų susirinkime, įvykusiame Bukonių (Jonavos r.) žemės ūkio bendrovės kultūros namuose, buvo priimtas sprendimas įsteigti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją.

„Per 27-erius nepriklausomybės metus pasikeitė ūkininkaujančių ir žemės ūkyje dirbančių karta. Tai natūralu ir gerai. Bet... Lietuva pagal žemės ūkio produkcijos gamybą vienam hektarui ar dirbančiajam nuolat išlieka paskutinėse vietose tarp Europos Sąjungos (ES) šalių“, – kalbėjo P. Puskunigis. Jis pranešime palietė vykdomos reformos pasekmes. Pasak asociacijos prezidento, jei 1990 m. vienam ūkiui teko apie 2 tūkst. 800 ha žemės ūkio naudmenų, tai 1996m. daugiau kaip 1tūkst. ha naudojo tik 226 bendrovės, nuo 500 iki 1tūkst. ha – dar 350 bendrovių. Po 2000 m. bendrovių skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, o nuo 2006m. bendrovių skaičius ėmė didėti. Dabar jų iš viso yra apie tūkstantį. Deja, ūkininkų ir šeimos ūkių skaičius mažėjo ir mažėja toliau. Jei 2003 m. pagal žemės ūkio surašymą jų buvo 278 tūkst., 2010 m. – 199 tūkst., tai 2016 m. žemę ir pasėlius deklaravo tik 136 tūkst. ūkių.

„Privalau priminti, ką turėjome, kiek gaminome iki reformų ir ką turime dabar. 1990 m. visi ūkiai laikė 2 mln. 422 tūkst. galvijų. Per 26-erius metus jų sumažėjo iki 737 tūkst. Karvių nuo 848 tūkst. iki 300 tūkst. arba 3,5 karto. Kiaulių nuo 2,7 mln. iki 700 tūkst. arba 2,7 karto. Padvigubinome grūdų gamybą, bet mums jų tiek nereikia. Dejuojame dėl bedarbystės, girtuoklystės, atskirčių, per mažos paramos iš ES. To, kad agrarinė reforma buvo neišvengiama, niekas neginčija. Niekas nostalgijos kolūkiams nejaučia. Ginčijamės dėl vieno – kodėl Lietuva pagal žemės ūkio gamybą, kaip minėjau, hektarui ar darbuotojui yra paskutinėse vietose, kodėl tiek daug emigruoja šerti kiaulių ir melžti karvių į kitas šalis, kodėl taip sensta ir tuštėja kaimas“, – svarstė P. Puskunigis.

P. Puskunigis yra įsitikinęs, kad yra skleidžiama absoliuti netiesa, kad bendrovės užvaldžiusios žemes, todėl negali plėtotis ūkininkų ūkiai: dabar bendrovės naudoja apie 400 tūkst. ha žemės (iš beveik 2,9 mln. ha), o tai sudaro tik 13,7 proc. visų ūkių ploto.

„Išlikusios žemės ūkio bendrovės išsilaikė dėl vadovų ir žmonių susitelkimo, išsaugojant kaimo vietovių gyvybingumą ir bendruomeniškumą bei žemdirbystės tradicijas, per dešimtmečius sukurtą turtą, galintį žmonėms duoti naudos. Bendrovių ekonomikos variklis buvo ir yra gamyba. Todėl bendrovės – stabili ir auganti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus dalis. Bendrovių veiklos stabilumą patvirtina ir jų pagamintos produkcijos dalies pokyčiai visų ūkių produkcijos struktūroje: nuo 20 proc. 2000 m. ji padidėjo beveik iki 28 proc. Bendrovės sumoka kelis kartus daugiau mokesčių ir įmokų nei kiti žemės naudotojai. Tam jos turi skirti beveik pusę paramos, kurią gauna pajamoms palaikyti“, – kalbėjo P. Puskunigis.

Šiuo metu LŽŪBA priklauso 215 narių, iš jų 49 ūkininkai. Asociacijos prezidentas P. Puskunigis patikino, kad asociacijos narių sąrašo plėtimas „dėl skaičiaus“ nebūtinas. Svarbu kokybė ir interesų bendrumas.

P. Puskunigis savo pranešime išskyrė keletą bendrovių veiklos pliusų ir minusų. Kaip teigiamą dalyką jis nurodė tai, kad vidutiniškai vienoje bendrovėje, kuri dirba apie 900 ha žemės, darbo turi 31 darbuotojas. Per pastaruosius metus jų nesumažėjo. Tai lėmė daugelio bendrovių išsaugota gyvulininkystės šaka. Modernėjant gamybai bendrovėse įsidarbina vis daugiau jaunų aukštesnės kvalifikacijos žmonių. Kad jie būtų suinteresuoti dirbti ir gyventi kaime, darbuotojų pajamoms lėšų skiriama daugiau, nors bendrovių pajamos iš veiklos ir paramos sumažėjo.

Per paskutiniuosius penkerius metus bendrovės didino gamybą: grūdų – du kartus, rapsų – 15 proc., mėsos – 35 proc., pieno – 33 proc. Bendroji žemės ūkio produkcija išaugo beveik 39 proc.

Kaip neigiamą dalyką P. Puskunigis įvardijo tai, kad bendrovės, palyginti su kitais ūkiais, išlaikė aukštesnius pajamingumo rodiklius, tačiau jie yra mažėjantys ir tai tęsiasi jau keletą pastarųjų metų. „Pelningumas iš realizacijos 2016 m. buvo tik 1,8 proc. Tokio žemo pelningumo bendrovių veiklos istorijoje dar nebuvo. Tai ypač grėsminga turint omeny valdžios planus padidinti apmokestinimą iki 15 procentų. Per trejus metus sumažėjo pagrindinių prekinės produkcijos rūšių kainos ir pajamos už produkcijos vienetą: grūdų – 19 proc., rapsų – 24, galvijų – 20, pieno – 16 proc.“, – tokius skaičius vardijo P. Puskunigis.

Asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad yra neproporcingi aplinkosaugininkų sprendimai kad ir dėl prisiimtų įsipareigojimų dėl azoto ir fosforo išmetimo į Baltijos jūrą sumažinimo, kritikuotinos  Aplinkos Ministerijos pastangos apmokestinti karvių išgeriamą vandenį ir pan.

„Draugo“ inf.